Straipsnio objektas – mokslinė recenzija. Tiriamoji medžiaga – 30 lietuvių ir 30 vokiečių kalbotyrininkų rašytų recenzijų, atsitiktinai atrinktų iš lietuviškų ir vokiškų mokslo žurnalų. Straipsnyje siekiama kelių tikslų – palyginti tiriamų tekstų struktūrą, pagyrimo ir kritikos tendencijas, nustatyti, kurios sritys dažniausiai vertinamos. Pagrindinis dėmesys skiriamas kalbinėms vertinimo raiškos priemonėms. Paaiškėjo, kad vokiečių recenzentai kritiką reiškia tiesiogiai ir atvirai, nebijodami atskleisti asmeninę poziciją. Lietuvių autoriai kritikuoja daug subtiliau, riba tarp pagyrimo ir kritikos kartais lieka neaiški, asmeninė nuomonė išsakoma labai atsargiai, neigiamas vertinimas dažniausiai pateikiamas netiesiogiai, daugiau kaip pasiūlymas. Lietuviškos recenzijos dažnai prasideda apibendrinamuoju pagyrimu, kuo pabrėžiama aptariamos publikacijos vertė. Nepaisant to, kad vėliau gali būti išsakoma daug kritikos, recenzija vis tiek baigiama teigiamu vertinimu. Labiausiai kritikuota sritis vokiškuose tekstuose buvo teorija ir metodika, lietuvių autoriai kritinius pastebėjimus dažniausiai skiria formaliems dalykams: kalbiniams nesklandumams, nuorodoms, apimčiai ir kt. Aiškiai neigiamą vertinimą teksto pabaigoje išdrįso pateikti 8,6 % lietuvių autorių, vokiečių autorių buvo 20,6 %. Daroma išvada, kad nustatytus skirtumus lemia tam tikroje kultūroje galiojančios normos ir tradicijos, kurios atsispindi ir vertinimo akte.