Vokiečių kalbos modalinis veiksmažodis "mögen", pavartotas epistemiškai, išreiškia silpną tikimybės laipsnį. Šiuo straipsniu siekiama išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą gali būti verčiamas šis veiksmažodis, ir kokios yra skirtingų atitikmenų vartojimo dažnumo tendencijos. Straipsnyje pristatomas atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriam buvo pasitelkta 100 ištraukų iš šiuolaikinės grožinės vokiečių literatūros, kuriose veiksmažodis mögen pavartotas epistemiškai, ir atitinkamos ištraukos literatūros kūrinių vertimuose į lietuvių kalbą. Šiuolaikinė literatūra leidžia tirti šiuolaikines vokiečių ir lietuvių kalbas ir yra, ko gero, vienintelis didelės apimties šaltinis, teikiantis medžiagos vertimų tyrimams. Į lietuvių kalbą versta dvylikos skirtingų vertėjų. Tai padidina tyrimo objektyvumą, nes leidžia atmesti tikimybę, kad galutiniai tyrimo rezultatai yra individualių vieno ar dviejų vertėjų sprendimų išdava. Ištraukos nesikartoja, todėl nėra gretinamos tarpusavyje. Visus vertimų variantus galima suskirstyti į šešiolika skyrių. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys ekvivalentai (iš viso 50 % atvejų) yra veiksmažodis galėti bei modaliniai žodžiai gal ir galbūt. Rečiau pavartoti buvo modaliniai žodžiai matyt, galimas daiktas ir tikriausiai. Tyrimas parodė, kad nemažoje dalyje vertimų tikimybės atspalvis arba apskritai nebuvo perteiktas, arba buvo per aukštas. Šis straipsnis tęsia autorės modalinių veiksmažodių vertimo tyrimus, todėl apibendrinant galima teigti, kad veiksmažodžio mögen vertimo į lietuvių kalbą tendencijos skiriasi nuo vokiečių kalbos modalinio veiksmažodžio müssen, reiškiančio aukštą tikimybės laipsnį, vertimo (plg. Droessiger, 2009).

Straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip į lietuvių kalbą gali būti verčiamas vokiečių kalbos modalinis veiksmažodis sollen, pavartotas evidencine funkcija, ir kokios yra skirtingų atitikmenų vartojimo dažnumo tendencijos. Straipsnyje pristatomas atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriam buvo pasitelktos ištraukos iš šiuolaikinės grožinės vokiečių literatūros ir atitinkamos ištraukos literatūros kūrinių vertimuose į lietuvių kalbą. Tyrimas parodė, kad dažniausiai lietuvių kalboje evidencinei reikšmei perteikti buvo vartojami sakymo ir jutimo reikšmės veiksmažodžiai ir netiesioginė nuosaka.