Straipsnyje nagrinėjamos mokinių užsienio kalbos įsisavinimo apraiškos specializuotose kalbų mokyklose Latvijoje. Specializuotų kalbų mokyklų darbas – svarbus daugiakalbystės skatinimo ir plėtojimo veiksnys, galintis globaliame pasaulyje, kuriame didėja geografinis mobilumas, pagerinti socialinės koreliacijos kokybę bendruomenėje, skatindamas perėjimą nuo vienalytės kultūros ir vertybių sistemos prie kultūrinio daugialypumo ir daugiakalbystės. Specializuotų kalbų mokyklų darbą struktūrizuoja pedagoginė sistema, kuri yra lanksti ir atvira ugdymo reformoms, kintant kalbų mokymosi paradigmai. Straipsnio tikslas – aprašyti, kaip skatinti užsienio kalbos įsisavinimo kokybę daugiakalbystės kontekste, optimizavus pedagoginį darbą vokiečių kalbos diplominėse mokyklose (DSD). Straipsnyje autorės analizuoja pagrindinius kalbos mokymo politikos nuostatus Latvijoje siekiant stabilizuoti daugiakalbystės poziciją, apibūdinti organizacinius ir pedagoginius vokiečių kalbos diplominių mokyklų darbo aspektus plėtojant daugiakalbystę, pabrėžiant didaktinės ir pedagoginės įvairovės svarbą. Norint išsiaiškinti inovatyvius pedagoginius metodus, labai svaru aprašyti pedagoginį optimizavimą ir analizę, susijusią su vokiečių kalbos mokymosi skatinimu DSD mokyklose. Straipsnyje analizuojami empirinio tyrimo apie mokinių motyvaciją ir kalbos įsisavinimo kokybę rezultatai, taip pat aprašomas mokinių požiūris ir nuomonės dėl daugiakultūrės visuomenės kūrimo. Pateikiamos išvados apie išankstines daugiakultūriškumo formavimo sąlygas siekiant sustiprinti jo poziciją Latvijoje ir paremti specializuotų kalbų mokyklų (DSD) daugėjimą, pripažįstant šias mokyklas demokratinės ir didaktinės iniciatyvos daugiakultūriais centrais. Svarbu užtikrinti mokiniams galimybę tuo pačiu metu mokykloje mokytis kelių užsienio kalbų, leisti laisvai pasirinkti pirmąją užsienio kalbą ir pradėti jos mokytis pirmoje klasėje, taip pat pagerinti žinių ir kalbos įgūdžių vertinimo sistemą keliant motyvaciją mokytis kalbų. Tyrimo rezultatai įrodo, kad specializuotų kalbų mokyklų mokinių motyvacija, atvirumas kelioms užsienio kalboms, tikslingas ir kokybiškas kalbos mokymasis dar mokykloje ir kūrybiškas jos vartojimas ateityje yra svarbiausios išankstinės kalbos mokymosi sąlygos, aktualios jaunimui ir labiausiai nulemsiančios Latvijos visuomenės daugiakalbystės kokybę. Sukurti tinkamą požiūrį į užsienio kalbos ugdymą – svarbi užduotis, kuri yra demokratinio ir humanistinio ugdymo paradigmos, orientuotos į kiekvienos asmenybės ir kalbos unikalumą, išdava.