Straipsnyje aptariamos pagrindinės nesėkmingo mokymosi priežastys: motyvuotos, nukreiptos į tikslą veiklos stoka, netinkama mokytojo ir mokinių tarpusavio sąveika, vaiko gabumai ir mokymosi negalios

Tyrimo tikslas - panagrinėti socialinių pedagogų veiklos, dirbant su vaikais, patyrusiais mokymosi nesėkmes, prielaidas.

Vaikui, patyrusiam mokymosi nesėkmes, svarbi ne tik dalykinė, bet ir socialinė pedagoginė pagalba. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad sociopedagoginė pagalba —kompleksinė pagalba, kurios veiksmingumą galima apibrėžti kaip pedagogų pastangas pastebėti mokinių mokymosi nesėkmes ir padėti jiems įveikti mokymosi sunkumus.

Tyrimo rezultatų analizė leidžia daryti išvadą, kad dažniausiai nesėkmingą mokymąsi lemia bendri mokymosi sunkumai, per didelės namų darbų apimtys ir moksleivių dėmesio koncentracijos stoka. Įvertinant tai, kad Lietuvoje didėja nesėkmingai besimokančių mokinių skaičius, būtina rekomenduoti plėtoti pedagoginės ir psichologinės pagalbos prieinamumą, veiksmingumą ir kokybę. Tyrimu nustatyta, kad mokymosi sunkumus mokykloje dažniausiai padeda įveikti klasės auklėtojas, o kitų pagalba mokiniams yra mažiau prieinama ar priimtina. Remiantis atliktu tyrimu, teigiama, kad į pagalbos organizavimo procesą turi įsijungti visas mokytojų kolektyvas: psichologai, socialiniai pedagogai, dalykų mokytojai ir klasės auklėtojas.

The article analyses the peculiarities of the organization of the pedagogical help for school students with learning problems and discusses the reasons for unsuccessful learning, which are connected with school learners' personalities, family factors and the organization of the learning process. This research was organized to find out the class masters' opinions about unsuccessful learning. The results of the research showed, that besetting reasons for unsuccessful learning are failure to concentrate and inappropriate behaviour during lessons.