Krikščioniškoje Lietuvoje buvo nuolat rūpinamasi mokslu. Vienuolynai, parapijos steige pradžios mokyklas. Nesvetimas Lietuvoje buvo ir aukštasis mokslas, ypač teologija. Įvairiais laikotarpiais (ypač esant sudėtingoms politinėms aplinkybėms) buvo skirtingos mokslo organizavimo ir studijavimo galimybės. Tarpukario laikotarpiu (1918-1940) Lietuvoje nepavyko atidaryti katalikų universitetą. Atkūrus VDU, Katalikų teologijos fakultetas tapo svarbiausiu teologijos mokslo centru.

Krikščionybės ir literatūros dialogo požiūriu straipsnyje analizuojami keli šveicarų poeto, teologo Kurto Marti, vokiečių poetės, teologės Dorothee’s Sölle’s ir lietuvių poetų Vytauto Petro Bložės bei Sigito Gedos eilėraščiai. Straipsnio problema – poetinis maldos pasireiškimas, jos turinys ir formos autorių kūryboje. Ji nagrinėjama aktualizuojant kalbinę maldos savastį, sacrum ir profanum sąveiką, dramos bei dramatizmo aktualumą maldos teopoezijoje, moderniąją (avangardinę) maldos teopoezijos tapatybę.

Straipsnyje ieškoma lietuviškosios sociologijos ištakų Rusijos imperijoje pirmajame XX a. dešimtmetyje. Tiriama sociologijos disciplinos atsiradimo istorija tuometinėje Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurioje dirbo ir mokėsi nemaža lietuvių. Labiausiai susitelkta į J. Matulaičio akademinę veiklą ir socialinę mintį 1907–1909 m. laikotarpiu. Jis buvo pirmasis profesorius, dėstęs sociologiją šioje aukštojoje mokykloje. J. Matulaitis žinomas kaip vienuolijų atnaujintojas ir kūrėjas, Vilniaus vyskupas, 1987 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju. Šiame tyrime siekiama įvertinti jo paskaitų pobūdį bei mokslo populiarinimo organizacinę veiklą, atsiskleidusią per socialinių kursų organizavimą, bei įvertinti jo indėlį į Lietuvos sociologijos mokslo raidą.

Lithuania is a country in the North-Eastern Europe. It has been a Christian country for more than 600 years.The most common confessions are Catholic, Orthodox and Evangelic. Lithuania is comprised of five ethnographicregions: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija and Lithuania Minor. Žemaitija distinguishes fromother regions by the strength of Catholic faith. The famous sanctuary of the revelation of the Mother of God inŠiluva is located in this same region.In the opinion of the Catholic Church and the faithful, the sanctuary of Šiluva is a miraculous site sincethere has happened one of the first revelations of the Blessed Virgin Mary in Europe, according to historicalrecords of the Lithuanian Catholic Church. Nevertheless, there are no remaining documents confirming therevelation of the Mother of God in Šiluva. It proves the relevance of this topic. Researches of many scientificfields present only the very fact of the revelation of the Mother of God in Šiluva, but they do not analyse it indetail or why did it happen. Therefore, causality of the revelation of the Mother of God in Šiluva was chosenas the object of research.The tasks of research: 1. Briefly present the data about the revelation of the Mother of God in Šiluva;2. Look into the event of revelation in the context of theology of the Catholic Church; 3. Analyse how the eventof Mary’s revelation in Šiluva might be related to ancient Lithuanian worldview; 4. Based on presented materialand insights present conclusions revealing the reasons that determined the revelation.The conclusion can be made that the revelation of the Mother of God in Šiluva was determined by:1. Ancient Lithuanian worldview that was still alive in Šiluva in the 17th century, which was one of inducementsfor the miracle (revelation) to happen;2. Šiluva of the 17th century was the hotbed of frictions between Christian confessions (Catholic andCalvinist). This stimulated the revelation of the Mother of God that destined Lithuania to remain a Catholiccountry.3. Before ascension to heaven, Jesus promised to send His Spirit that will take care of His disciples. Maria,as intercessor and mediator, saved Lithuania and its people from the shackles of paganism and Calvinism.Presented conclusions allow hypothetically treating the revelation of the Mother of God in Šiluva in 1608as a regular event that was determined by certain circumstances.

In the article the conflict situation between (natural) sciences and humanities is surveyed with suspicion that influential scholarly parties (that of Lithuania basically under the influence of their Western associates) are rein in scientistic ideology. Scientism's influence reaches not only the general public but even domains of theology where theologians like C. Kavaliauskas, seeking for a closer contact with modern secular society, uncritically and possibly undesignedly absorb some faulty scientistic ideas that must be under scrutiny of postmodern thinking.

Šiame straipsnyje nagrinėjama sakramentinės teologijos raidos ypatumai XIX a. pab. ir XX a. pradžioje bei siekiama atskleisti, kokių naujų aspektų sakramentų, jų prasmės ir įsteigimo klausimu suteikė Leono XIII paskatintas grįžimas prie tomizmo ir dėl jo įtakos kilęs teologinis atsinaujinimas. Darbe stengiamasi atskleisti tiek Magisteriumo, tiek poros žymesnių to meto teologų sakramentologines įžvalgas. Popiežiaus Leono XIII iniciatyva paskatintas filosofinis, teologinis, biblinis ir mokslinis atgimimas davė rimtą paskatą rastis naujoms idėjoms ir suaktyvino mokslo raidą bei plėtotę. Tai atsiliepė ir sakramentinės teologijos sričiai. Pats popiežius savo dokumentuose pasitelkdamas gausius biblinius ir patristinius šaltinius sakramentologiją papildė naujais svarbiais motyvais. XX a. pradžioje pastebimas ryškus filosofijos bei teologijos atsinaujinimas ir progresas. Nagrinėjant sakramentus ir jų įsteigimo problematiką pradedamas taikyti naujas istorinis-kritinis bei dogmų evoliucijos metodai, leidę suprasti, jog ne visi sakramentai yra tiesiogiai istorinio Jėzaus įsteigti, kad tai apaštalų ir jų įpėdinių, interpretavusių savo dieviškojo Mokytojo žodžius ir gestus, palikimas. Šiuo laikotarpiu svarų indėlį įnešė Paryžiaus teologinė mokykla ir vienas iškiliausių jos atstovų A. Loisy. Pijaus X pontifikato metu visiškai atsisakoma Leono XIII iškeltų gairių ir grįžtama prie senų klasikinių scholastikos kategorijų. Kovos su modernizmu pretekstu stabdomas bet koks mokslinis progresas ir teologijoje vėl įsivyrauja letargas. Šio laikmečio teologijai, taip pat ir sakramentinei, būdingas sąstingis. [...]

Straipsnyje nagrinėjamas Antano Maceinos vaidmuo Lietuvos filosofijos istorijoje. Remiantis autobiografine ir istorine medžiaga akcentuojamas filosofijos ir teologijos santykio prieštaringumas Maceinos kūryboje, jo atsiribojimas nuo jaunystėje įgyto neoscholastinio išsilavinimo, „krikščionybės filosofijos“ postulavimas kaip konflikto tarp filosofinio klausimo ir tikėjimo atsakymo sprendimo būdas.

Political freedom cannot be separated from the freedom of conscience, reason and thought. Christian vocation to evangelize concerns the teachers of theology who following theological methods are responsible for seeking suitable ways to preach Christian teaching to the people of their time. The journal "SOTER" opens this possibility in Lithuania. The aim of the article – to reveal quantitative and qualitative aspects of the scientific topics of the journal. The tasks of the article: 1) to show the importance of theology science in spreading Christian culture; 2) to identify the seeking of wisdom and truth in philosophical tradition; 3) to show the priority of Catholic educa tion; 4) to do research on folk devotions, ethnoculture, Christian art and culture; 5) to give the structural analysis and methodology of the SOTER scientific publications. The Methods: Quantitative, qualitative and statistical methods are used in order to research the topics of the publications and interdisciplinary aspects of them: a detailed analysis of the contents, the programme of mathematical statistics (Microsoft Excel). The freedom of religion is a cultural value. Through culture the Church becomes closer to the nations but as a sign of transcendence, in different cultures it has to preserve the identity of the faith. The care about the objectives of the faith enables the Church to educate clerics and lay people on a high level of theology. The journal SOTER published a lot of articles by the scientists of theology during the ten years. These are the publi-cations on Church history, dogmatic, moral, pastoral, fundamental, ecumenical, spiritual theology, vocations, liturgy, Canon Law, Catholic social teaching. Different theological topics are rather proportional in the journal. [...]