Straipsnyje analizuojama skaitymo kaip vieno svarbiausių gebėjimų, ugdant asmenybę, taikymo prielaidos socialinio pedagogo darbe, sprendžiant socialines ir pedagogines problemas. Straipsnio tikslas - aptarti socialinio pedagogo galimybes taikyti skaitymo skatinimo strategijas dirbant su paaugliais. Skaitymas, teksto suvokimas, gebėjimas jį struktūri- zuoti, analizuoti yra sėkmingos integracijos į visuomenę, gebėjimo mokytis visą gyvenimą prielaida, todėl straipsnyje nagrinėjamas skaitymo skatinimo strategijų taikymas.

Tyrimu nustatyta, kad mokiniai, kurie išskirti kaip motyvacijos skaityti neturintys, vertina skaitymą ne tik kaip malonią laisvalaikio praleidimo formą, bet ir vieną iš būdų lavinti bręstančiam žmogui reikalingus įgūdžius, kurie pagelbės sėkmingam socialiniam bendravimui, profesinei karjerai ir nuolatiniam tobulėjimui. Remiantis skaitymo strategijų taikymo teorinių prielaidų ir kokybinio tyrimo rezultatų analize, daroma išvada, kad socialinis pedagogas bendradarbiaudamas su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais, klasės auklėtojais galėtų taikyti skaitymo strategijas, kaip priemonę sprendžiant emocines, socialines ir pedagogines problemas, formuojant asmens požiūrį į save ir jį supantį pasaulį.

The article discusses the assumptions of the use of bibliotherapy elements when solving social and pedagogical adolescent problems. The research shows that students, who are defined as having no reading motivation, identify reading with a possibility to empathize with the main protagonist and relate it with development of imagination, rhetoric and other skills necessary for successful socialization. According to the theoretical assumptions of reading strategy usage and qualitative research result analysis it brings us to conclusion that pedagogues could apply bibliotherapy elements as a means to solve emotional, socio-pedagogical problems, to form person’s attitude towards himself and the world surrounding him.