Straipsnyje supažindinama su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narių- moterų nuveiktais darbais visais trimis Akademijos istorijos laikotarpiais tiek mokslinės, tiek visuomeninės bei organizacinės veiklos srityse. Apžvelgiama dviejų mokslininkių habilituotų daktarių, profesorių Sofijos Kanopkaitės ir Angelės Vyšniauskaitės, pirmųjų moterų, išrinktų LKMA akademikėmis, bei dr. Antanės Kučinskaitės, išrinktos pirmąja LKMA Garbės nare, veikla, jų indėlis į Lietuvos mokslą.

Nustatyta, kad laikas, praleistas mankštinantis sveikatingumo centruose, labiau susijęs su sutrikusia valgymo elgsena ir kūno vaizdo problemomis negu laikas, praleistas mankštinantis kitose erdvėse. Šių klubų aplinka sukurta taip, kad joje sportuojantis žmogus siektų gražaus, liekno, tvirto, jaunatviško kūno. Tyrimo tikslas – atskleisti, kaipsveikatingumo klubų aplinkoje jaučiasi ir elgiasi laisvalaikiu sportuojančios moterys ir kokia kūno masės kontrolės elgsena joms būdinga. Moterų mankštinimosi elgsena ir motyvacija, svorio mažinimo elgsena, požiūris į savo kūną vertinti pagal sudarytą 40 klausimų anoniminį klausimyną. Kauno sporto ir sveikatingumo klubuose buvo apklausta laisvalaikiu sportuojančios moterys (n = 287), jų amžiaus vidurkis 29,4 ± 9 metai. Daugiausia besimankštinančiųjų yra normalaus svorio (77,4 %), tačiau dauguma yra juo nepatenkintos. Beveik pusė tiriamųjų pripažino, kad mankštinasi dėl figūros tobulinimo motyvo, o 75,3 % siekė mažinti savo kūno svorį. Dalies (15,5 %) moterų svorio kontrolės elgsena žalinga, taip dažniausiai elgėsi nepatenkintų savo kūnu ir figūros tobulinimo grupių moterys (p < 0,05). Beveik pusei tiriamųjų buvo būdinga dietos laikymosi praktika ir persivalgymo elgsena. Moterys, besimankštinančios dėl figūros tobulinimo motyvo, dažniau skaičiuoja kalorijas ir teigia, kad dažnai persivalgo (p < 0,001). Emocijos ir išgyvenimai dėl savo figūros lyginimo su kitomis sportuojančiomis ir atvaizdo, matomo veidrodžiuose, reikšmingai stipriau reiškėsi per didelio KMI, nepatenkintų savo kūno svoriu ir besimankštinančių dėl figūros tobulinimo grupių moterims. Trenerio vaidmuo reikšmingai susijęs su sportuojančių moterų siekimu mažinti svorį. Trenerio siūlymas laikytis dietos ir vartoti maisto papildus buvo statistiškai patikimai susijęs su persivalgymo ir dietos laikymosi elgsena (p < 0,005). Kai kurioms moterims būdinga priverstinio sportavimo elgsena, kuri pasireiškė įsipareigojimu sportuoti. Šia elgsena labiausiai pasižymėjo KMI, mankštinimosi motyvacijos ir trenerio elgesio grupių moterys. Reikšmingiausi veiksniai, pagal kuriuos galima būtų prognozuoti sveikatingumo klubuose sportuojančių moterų svorio mažinimo elgseną, yra nepasitenkinimas savo kūnu, mankštinimasis dėl figūros tobulinimo motyvo, trenerio vaidmuo skatinant mažinti kūno svorį ir vartoti tam skirtus maisto papildus. Treniruočių aplinka labiausiai veikė per didelio KMI moteris. Vertėtų nepamiršti, kad ši aplinka gali skatinti ir normalų KMI turinčių sportuojančių moterų neigiamas emocijas į savo kūną ir nesveiką svorio mažinimo ir mankštinimosi elgseną.

Straipsnyje analizuojama suaugusių moterų aerobikos pasirinkimo saviugdai motyvacija bei atskleidžiamos moterų patirtys apie jų suvokiamą šios saviugdos priemonės po-veikį, nukreipiantį į naujas jų saviugdos kryptis. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidžia moterų motyvacijos saviugdai linkmes bei išryškina išorinių motyvų, susijusių su fiziniu aktyvumu, transformacijas į vidines paskatas keisti gyvenimo stilių bei būti fiziškai aktyvioms.

Veiksmingas didelio meistriškumo sprinterių treniruotės valdymas įmanomas tik turint objektyvios informacijos įvairiais, bėgiko rezultatą tiesiogiai galinčiais lemti pasirengimo ir parengtumo aspektais. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti didelio meistriškumo Lietuvos, Europos ir pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikių bėgimo greičio kaitos ypatumus. Teorinės analizės būdu ir remiantis praktine patirtimi analizuoti ir lyginti geriausių Lietuvos, Europos ir pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikių treniruotės metodikos savitumai ir skirtumai. Buvo tiriamos lengvaatletės – geriausios analizuojamu laiku trumpųjų nuotolių bėgikės – 10 Lietuvos, 10 Europos ir 10 pasaulio. Analizuoti rezultatai tik tų sprinterių, kurios per analizuojamąjį laikotarpį bėgo ir 100 m, ir 60 m nuotolius.

Palyginus Lietuvos, Europos ir pasaulio trumpųjų nuotolių bėgikių 100 m, 60 m, 40 m įsigreitėjus bėgimo rezultatus ir bėgimo greičius nustatyta, kad Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikės Europos ir pasaulio geriausioms sprinterėms dažniausiai pralaimi nuotolyje, kur reikia maksimaliojo bėgimo greičio – 40 m įsigreitėjus (11,99 %). Geriausios Lietuvos sprinterės skirtumas mažesnis – 4,05 %. Išanalizavus mūsų tyrimo rezultatus matyti, kad tas atotrūkis tarp Europos ir pasaulio geriausių trumpųjų nuotolių bėgikių po truputį mažėja. Taip pat mūsų atlikta analizė parodė, kad bėgant 100 m atotrūkis mažėja dėl pagerėjusio Europos sprinterių maksimaliojo bėgimo greičio rodiklio.

Obwohl in den letzten Jahren in Litauen mehr Arbeiten erscheinen, die verschiedenen Aspekten der Frauentorschung gewidmet sind, ist das Thema über die Stellung der Frau in den litauischen Stadten des Spatmittellalters und zu Beginn der Neuzeit noch wenig erforscht. Die Archivalien des alten Kaunaser Stadtarchiv bieten eine einzigartige Moglichkeit, diese Problematik zu untersuchen. Auf Grund des altesten erhaltenen Stadtratsbuchs (1522-1545), dessen Materialien in der litauischen Historiographiebisher nur geringgenutzt sind, und auf Grund der Kaunaser Vogtbücher (1544, 1545), behandelt der vorliegende Artikel, die Stellung von Frauen im Rechtsleben von Kaunas in der ersten Halfte des 16. Jahrhunderts. Es zeigt sich, dass die normale Tatigkeit der stadtischen Selbstverwaltungsinstitutionen gunstige Bedingungen für der aktive Teilnahme der Frau am stadtischen Rechtsalltag bildete, sowie dasses der Bürgerin die Stabilitat ihres Lebens gewahrleistete. Dieser Trend verstarkte sich durch die Vergroßerung der Stadtratsmacht. Ein wichtiger Kompetenzbereich dieser Institution war die Vormundschaft für Witwen und Weisen. Die zahlreichen Beispiele zeugen davon, dass die Ausübung dieser Funktionen ein zivilisiertes Zusammenleben der Menschen in der Stadt gewahrleistete. Die Zeitgenossen verstanden das als Voraussetzung für eine sichere soziale Existenz.

Straipsnyje apibūdinami moterų streso darbe ypatumai; pateikiami moterų streso, patiriamo skirtingo tipo organizacijose, tyrimo rezultatai.

This article focuses on a hidden and rarely discussed present-day phenomenon – women violence against men, which is analyzed on the aspects of men experience. Women violence against men is hidden under the stereotypical roles attributed to each sex and under the feeling of embarrassment felt by men as well as fear of being neglected by the members of society if talking out loud about the relevant issue. The experience of men having suffered women violence is exposed via a qualitative research by combining content analysis and open coding of grounded theory. With the help of content analysis men experience was revealed through categories while grounded theory allowed name them by the words uttered by men. Five men having experienced women violence were questioned by a semi-structured interview. As a result of the analysis, it turned out that men describe women violence as a sensitive and unwillingly publicized detail of their lives. Men tend to minimize women violence by not attaching significance thereto despite of the fact that it has caused them negative feelings. Those men, who have experienced physical, psychological and sexual violence on behalf of women, perceive it as the consequence of women’s desire to dominate in inter-relations, resulting in the expression of disability and negative emotions as well as striving to protect oneselves against the unpleasing man’s behavior. Due to the hegemonic norms of manhood, existing within the society, but failed to accomplish by men, divorce and decreased men’s self-esteem are the main consequences of women violence, that have influence on further life of men. Nonviolent possibilities for solving conflicts and couple issues are associated with greater tolerance towards each other and the development of help services for men, bearing in mind that violence generally is the problem of a human being not only a problem of a certain sex.

The objects of the research are power relations between victims of trafficking and physicians, and the importance of the role of a social worker in these relations. Even though sexual, physical and psychological problems of victims’ health are defined as one of the most distressing consequences of women trafficking, the question of medical care of these women has been still lile studied. Limited attitude towards health care, the fear of physical and psychological violence in a physician room and complicated accessibility of health care raise the importance of a social worker. Thus the research is aimed at defining the roles of a social worker in the process of health care of victims of women trafficking.The qualitative method has been applied in this research. Two physicians, two clients of the project of Lithuanian Caritas program “Aid to the victims of trafficking and prostitution” and the social worker of this project have been questioned by a semi-structured interview. The data analysis has been made according to fenomenographic and content analysis data approaches. The results of the research indicate that the process of victims of women trafficking health care is impossible without a direct participation of a social worker. According to the strategy of empowering as well as the participants of the research, despite traditional roles of a social worker as broker and advocate, the supporting role of a social worker has been noticed.The research has been also aimed at exploring the relations between physicians and women who were trafficked. Even though a consultative physician – patient relation model predominates, the interviews have revealed that the physicians have all the power. This is determined by their Professional knowledge, experience, power in decision making, and the social status of a physician.As the results of the analysis show, informal collaboration between aid programs and medical institutions raises a lot of misunderstandings. The interviewees emphasized not only the lack of collaboration, but the tendency to control. According to the participants of the research, the collaboration should be improved by changing the aitude of physicians towards victims of women trafficking, also by making changes in health care policy carried out by the government.According to the results of the research conclusions have been made and recommendations for the aid programs, physicians and social policy formers have been given.

By having analyzed scientific research executed and articles published it has become clear that the number of girls suffering from Anorexia Nervosa is rapidly increasing within the society. This fact substantiates the relevance and significance of the topic analyzed in this work. Numerous empirical analyses have been carried out in research of Anorexia Nervosa, however, the type of research that would reveal a social network of girls suffering from Anorexia Nervosa has not been detected. Therefore the goal of the work is to reveal the aspects of social network of girls suffering from Anorexia Nervosa. By implementing the objectives raised for the research, social network aspects are exposed by analyzing its schemes created by the girls, nature of relationships as well as functions of the network members. In order to disclose the aspects of a social network of girls suffering from Anorexia Nervosa, a qualitative analysis has been carried out. Five girls suffering from the illness took part in the research. Each girl was interviewed once. Before the interview the participants of the research drew their own schemes of social networks applying Rousseau’s (1985) network scheme. The outcomes of the research were analyzed according to the method of themes analysis. In the process of analyzing the outcome of the research, the network structure was revealed by exploring the schemes drawn by the girls, meanwhile the relationships and functions of the network members were developed by construing the data obtained during the interviews. It turned out that a solid social network does not guarantee the quality of social support provided since that does not prevent a girl from feeling lonely, unappreciated and unheard. Relationships with the primary social network, which includes family members, friends and co-workers, are. the most important for a girl.[...].

Possibilities of the rehabilitation process of women who are in the slavery of people trafficking, and peculiarities of the expression are analysed in the article. The aim of the article is to reveal the peculiarities of this process, inner and outer factors which may influence success of rehabilitation and highlight the difficulties. The aim of the research performed is to reveal the peculiarities of the rehabilitation process for victims of women trafficking.The object of the research is the rehabilitation process for victims of women trafficking (in the inner and outer aspect). The hypothesis of the research – it is believed that success of rehabilitation for victims of women trafficking depends on inner (values, motivation, control of the situation) and outer resources (share of information, services and socioeducational help). Presenting results of the research, a qualitative research is being rendered, in which the a��itude of the rehabilitation process participants is analysed evaluating the development of that process.Nowadays it is more and more widely spoken in a modern society about a quickly floating negative phenomenon – women trafficking in Lithuania and on the international level. Women of different age become victims in people trafficking, the extent of people trafficking is increasing and it becomes an international problem (Pochagina, 2007; Kovalev, 2007). Women trafficking and engaging in prostitution has inevitably disastrous influence on physical and psychical health of women and girls (Navaitis, 2004; O‘Connor, Healy, 2006). Many researches have been performed in the recent decade in order to find out the efficiency of rendered services for victims of people trafficking and prostitution (Sipavičienė, 2004), rehabilitation and reintegration aspects for victims of prostitution and people trafficking are researched and analysed, institutions which provide various help are supervised, their activities and principles of help are examined (Ruškus, Mažeikienė, Blinstrubas, Balčiūnas, 2005; Karmaza ir kt., 2005).The analysis and development of the rehabilitation process of women trafficking become more important. Why is the rehabilitation process of people trafficking and victims so special? What factors could influence its success? What is important for victims of women trafficking: their own values, a wish to alter, to control the situation, an ability to represent herself or existance of the social services and the net of help, spread of information, etc? These questions could make a problematic sphere in the article.