Straipsnyje, atsižvelgiant į moderniųjų ir postmoderniųjų pasaulio bei Lietuvos edukacinių tendencijų kontekstą (P. Jarvis, M. Fullan, A. Hargreaves, P. C. Shlechty, L. Duoblienė, V. Janušauskienė ir kt.), keliama modulinio mokymo(si) teorijos (S. Postlethwait, J. Russel, P. Jucevičienė, Ž. Navikienė, J. Jocienė ir kt.) praktinės realizacijos problema: kaip lanksčiai tobulinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) procesą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 9–10 klasėse taikant modulinės teorijos idėjas bei atsižvelgiant į mokymosi proceso dalyvių poreikius ir siekius. Išanalizavus Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto III kurso studentų ir modulinio mokymo(si) projekto dalyvių – Lietuvos mokyklų mokytojų, mokinių ir jų tėvų – atsakymus į anketų apie modulinį mokymąsi klausimus, galima konstatuoti, jog Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose vykęs ir neformalus modulinis mokymas(is), ir įgaunantis reglamentinį oficialųjį statusą formalusis patiria postmoderniai lanksčių ugdymo pažiūrų įtaką, pirmiausia pasireiškiančią ugdytojų ir ugdytinių edukacinių lūkesčių ir pažiū-rų kaita. Atsižvelgiant į tyrimo metu diagnozuotą lankstaus mokymo(si) poreikį, darytina išvada, jog vertėtų parengti efektyvias modulinio mokymo(si) priemones, skirtas ne tik standartiniams ir individualiems besimokančiųjų poreikiams patenkinti, bet ir skatinančias teigiamas nuostatas, kūrybiškumą, savasties išsaugojimo viltį.

Straipsnyje svarstomas 1883–1895 m. savo politinę pasaulėžiūrą formavusio Jono Mačiulio-Maironio santykis su etnolingvistinio nacionalizmo ideologija. Maironis priklausė būreliui jaunųjų katalikų, nusiteikusių bendradarbiauti pasauliečių inteligentų dominuojamoje nelegalioje spaudoje. Akcentuojama, kad jo viešojoje veikloje derėjo romantinis nacionalizmas, konservatizmas, nuosaikus socialinis kriticizmas ir kompromiso pastangos. Teigiama, kad Maironis orientavosi į aukštąją kultūrą, kreipėsi į idealų adresatą.

Šiame straipsnyje nagrinėju prozininko Sauliaus Tomo Kondroto romanų religinės vaizdinijos lygmenį. Lietuvių literatūros kanone vyraujantis Dievo pavidalas – gamtoje įsikūnijęs, artimas žmogui, atlaidus Dievulis. Kondroto Dievas, priešingai – transcendentiškas gamtai, veikia moralinėje sferoje, jis neatlaidus ir kerštingas. Bandau įrodyti, kad šios transformacijos priežastys yra agrarinės visuomenės suirimas dėl prievartinės tarybinės modernizacijos, kurį tematizuoja Kondroto romanai, ir protestantiškosios teologijos įtaka, pasiekusi Kondrotą per modernistinių rašytojų, pirmiausia Williamo Faulknerio kūrinius.

This article seeks ro examine several assumptions. First, that research on the various conceptions of women can be useful when one attempts to elaborate on the specific mind-set created by modern consciousness; second, that memoir legacy provides researchers with an opportunity to assess the degree to which values and behavioural norms of individuals from periods under studv are influenced by general socio-cultural tendencies and the degree to which they result from individual experiences, for instance a person's psychological development and the accompanying trials and crises. The well-known memoirs Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai (1818-1825) [Several Years of my Youth in Vilnius: the Memoirs of a Recluse (1818-1825)] by Stanislovas Moravskis, a Lithuanian public figure of the first half of the 19th century, were selected for the purpose of verifying the above theses. The article examines Moravskis' values as well as his conception of the qualities and the role of the ideal woman as they are reflected in the memoirs. The values of Stanislovas Moravskis were formed at a point of convergence between modern ideas and remnants of a mindset characteristic of an estate societv. One can assume that this coming together of divergent influences was among the reasons that determined the specific configuration of his ideals, notably the tendency to idealize the past as an era of justice, love and patriotism and to also appreciate freedom of thought; Moravskis worshipped the patriarchal model of the family, but he also accepted the notion that a woman can realize herself as an entity of drawing room life. On the other hand, a look at Moravskis' memoirs provides an opportunity to confirm the hypothesis that his personal experiences, such as family crises, the difficult relationship between father and son, various psychological traumas, significantly affected the formation of Moravskis' values.

Šiame straipsnyje nagrinėjama islamo fundamentalizmo teorija, sąlygos, padėjusios atsirasti šiai ideologijai. Kalbama apie teorinį islamo fundamentalizmo diskursą, apie islamiškų visuomenių ypatybes, kurios atvėrė kelią radikalizacijai. Taip pat kalbama apie vieną pagrindinių islamo fundamentalizmo ideologų bei neapykantos Vakarams architektą Sayyid Qutb bei jo idėjas, turinčias milžiniškos įtakos iki šių dienų.