Šiame straipsnyje pristatomi Rusijos imperijos visuomenės modernizaciją XIX a. pab. – XX a. pr. reflektuojantys bruožai, atskleisti išnagrinėjus Rusijos imperijos Teisingumo ministerijos parengtų sąvadų medžiagą apie nuteistų asmenų imtį. Pasitelkus istorikų tyrimams naudojamus klasikinius analizės ir sintezės, statistikos bei lyginamąjį metodus, apžvelgiamas ir palyginamas trijuose apygardos teismuose, veikusiuose Rusijos imperijos europinės dalies skirtinguose geografiniuose paribiuose, nuteistųjų vyraujantis socialinis profilis ir jo kismas. Tyrimo metu buvo sudarytos statistines lentelės apie 1884, 1897 ir 1912 metais užfiksuotus nuteistų asmenų socialinius rodiklius.

In the sociology of religion the concept secularization is understood as multidimensional and multilevel one. However, in Lithuanian non-sociological discourses the term secularization is used only for marking gradual decline of religion. The main aim of the article is to discuss a theoretical background for the further research of religion and religious change in Lithuania. The article summarizes the dominant sociological discourses on secularization, it overviews a variety of research questions related to religious change in the modern world and discusses typologies of secularization concept. The author proposes to group a variety of themes of the secularization debates around two core theoretical problems: a) determinative factors of secularization and b) ways of its manifestation. Summarizing discussions on secularization and following Danièle Hervieu-Leger, Grace Davie, Jose C asanova and other sociologists, the author states that the further research of religion and religiosity in Lithuania should explore different ways of the expression of individual religiosity and spirituality, organizational changes in religion and the socio-cultural context of religious and spiritual processes in the country. The research on religious change should recognize the limitations of secularization theory and the need for a new theory of religion, religious change and spirituality in modern society.

Straipsnis yra skirtas aptarti racionalaus pasirinkimo prieigą religijos sociologijoje, jos propaguotojų teiginius dėl valstybės ir bažnyčios santykio įtakos religingumui visuomenėje bei implikacijas bažnyčios ir valstybės santykio tyrimams. Apžvelgus skirtingus požiūrius į modernizacijos įtaką religijai, straipsnyje analizuojamos diferenciacijos pasekmės bažnyčios ir valstybės santykiui visuomenėje, trumpai aptariami galimi valstybės ir religijos institucijos santykių tipai bei apžvelgiamos galimybės analizuoti valstybės ir bažnyčios santykį per diferenciacijos prizmę. Straipsnyje apžvelgiama racionalaus pasirinkimo prieiga religijos sociologijoje, išryškinant šios prieigos tezes dėl valstybės ir bažnyčios santykio įtakos religijai visuomenėje, bei nagrinėjami atlikti šios srities empiriniai tyrimai, numatomos galimybės racionalaus pasirinkimo prieigą panaudoti bažnyčios ir valstybės santykiui tirti.