Straipsnyje apžvelgiami šiuolaikinėje lietuvių vaikų prozoje rasti augalų vardai, kurie kuo nors (fonetika, daryba, šaknimi ar reikšme) skiriasi nuo mokslinių augalų pavadinimų. Tokių fitonimų rasta 46 autorių 76 kūriniuose. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama tokių pavadinimų vartosenai, taip pat atkreipiamas dėmesys į jų motyvaciją, darybą ir funkcijas tekste. Pagal vartojimo polinkius skirtinos dvi didesnės tiriamų fitonimų grupės: 1) visuotinai liaudies šnekamojoje kalboje vartojami pavadinimai (vienažodžiai genčių ir dvižodžiai rūšiniai augalų vardai); 2) tarmiški augalų vardai. Taip pat išsiskiria nemaža iš svetimų kalbų perimtų augalų vardų grupė. Liaudiški augalų pavadinimai prozos tekstuose pagyvina kūrinių stilių, suteikia jam nacionalinės specifikos bruožų, taip pat plečia vaikų žodyną, turtina kalbą ir skatina juos geriau pažinti tikrovę. Dažnai pasitelkę tokius vardus autoriai kuria personažų ir vietų pavadinimus. Nustatyta, kad daugiau liaudiškų augalų vardų rasta vyresnės kartos autorių kūryboje. Turinčių tarmę autorių leksika turtingesnė, vaizdingesnė, jų tekstuose daugiau gyvosios kalbos intonacijų. Taip pat tokių fitonimų vartosenai įtakos turi ir pasirinkta kūrinio tema.

Straipsnyje atskleidžiama, kad didžiausią svetimų kalbų įtaką patyrė prasivardžiavimų leksika. Daugiausia perimami daiktavardžiai. Lyginant tradicinius ir šiuolaikinius prasivardžiavimus, akivaizdu, jog tebėra paplitę slaviškos kilmės svetimybės. Ir tradicinių, ir šiuolaikinių prasivardžiavimų slavybėms bendra tai, jog sutampa vienas iš vyraujančių semantinių laukų – maitinimosi. Išskirtinėmis šiuolaikinių prasivardžiavimų savybėmis reikia laikyti ryškų polinkį vartoti tarptautinius žodžius ir savitą, su reklama ir prekėmis susijusį semantinį lauką. Kaimyninės slavų kalbos paveikė ir morfologiją – iki šiol mėgstama vardus iškraipyti, įterpiant slaviškos kilmės priesagą -k.

This paper presents the first Lithuanian ontology in the WordNet family that is LitWordNet. The resource that is visualized in RDF/OWL standard is very important for developing and applying language and semantic technologies. Traditional lexical databases are limited to morphological-syntactic properties of words. LitWordNet connects words into the lexical-semantic network. The creation of such a language resource for the Lithuanian language marks a further step towards a breakthrough in the research and development of Lithuanian language technology. The paper describes the creation, context, structure, enlargement, and links to related resources of LitWordNet. The paper ends with an assessment of the current stage of LitWordNet development and presents guidelines for its further development.