Straipsnyje diskutuojama dėl XX a. Katalikų Bažnyčios dokumentuose katechetikai keliamų uždavinių religiškai šviečiant Bažnyčios narius. Pagrindinė dokumentų mintis yra ta, kad religinis vaikų ir jaunimo švietimas šiandien gali būti efektyvus tik rūpinantis suaugusiųjų švietimu. Šitoks Bažnyčios požiūris yra įsišaknijęs tikėjimą ugdančiuose veiksniuose: tradicijoje, liturgijoje ir tikėjimo bendruomenėje. Žvelgdami į religinį švietimą tokios perspektyvos, turime ne tik tobulinti religinio švietimo programas, bet ir būdus parapijos tikinčiųjų gyvenimui kurti.

Author presents conception of marriage in Catholic Canon Law, forms of wedding. Object of article is to acquaint with Canon Law references how to form marriage, who can bless the marriage and what are particular cases. Information Could be helpful for experts of Church law, for bishops, priests and laymen.

Bažnytinę (arba liturginę) kūrybą lemia daug veiksnių. Jai turi įtakos ir kūrėjų krikščioniškoji savivoka, jų atsivėrimo Dievui patirtis, ir istoriniai bei socialiniai procesai. Menininko misija – ugdyti visuomenę, vaduojant ją iš rutinos, ir padaryti dvasinę tikrovę kiek įmanoma labiau apčiuopiamą ir patrauklią – kūryboje realizuojama renkantis tam tikrą muzikos kalbą. Šiuolaikinė bažnytinė kompozitorių Kristinos Vasiliauskaitės, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio ir kitų kūryba straipsnyje tyrinėjama melodikos, ritmikos, tonalumo, kompozicijos sudėtingumo ir originalumo (naujumo) aspektais, atsižvelgiant į Vakarų Europos bažnytinės muzikos istorijoje susiformavusią sakralumo sampratą ir į atnaujintos liturgijos keliamus reikalavimus. Tradicija grindžiama bažnytinė muzika laikytina visateise šiuolaikinės meno kūrybos dalimi, kuriai nedera taikyti avangardo estetikos principų.