Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos lurdų kilmės istorija. Remiantis ištirtais literatūros šaltiniais ir informatorių apklausos duomenimis, atskleidžiami lurdų atsiradimą Lietuvoje skatinę veiksniai, nurodomi steigėjai, charakterizuojamas laikmetis ir regionas, kur lurdai plito labiausiai.

Straipsnyje apžvelgiamas „Šiaulių metraščio“ leidimas XX a.; turinio, pobūdžio ir autorių aspektais analizuojama istorinė medžiaga, paskelbta šio periodinio leidinio puslapiuose.

The article investigates the didactic issue of applying history maps to history teaching in comprehensive schools. On the basis of the works by the authors of different periods as well as teachers' experience, the author presents his own conception about a possibility to use history maps at different levels of history teaching. These levels are distinguished with regard to different goals, set by teachers, and pupils' level of abilities which are mainly determined by their age peculiarities.

Straipsnyje ieškoma lietuviškosios sociologijos ištakų Rusijos imperijoje pirmajame XX a. dešimtmetyje. Tiriama sociologijos disciplinos atsiradimo istorija tuometinėje Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurioje dirbo ir mokėsi nemaža lietuvių. Labiausiai susitelkta į J. Matulaičio akademinę veiklą ir socialinę mintį 1907–1909 m. laikotarpiu. Jis buvo pirmasis profesorius, dėstęs sociologiją šioje aukštojoje mokykloje. J. Matulaitis žinomas kaip vienuolijų atnaujintojas ir kūrėjas, Vilniaus vyskupas, 1987 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju. Šiame tyrime siekiama įvertinti jo paskaitų pobūdį bei mokslo populiarinimo organizacinę veiklą, atsiskleidusią per socialinių kursų organizavimą, bei įvertinti jo indėlį į Lietuvos sociologijos mokslo raidą.

However, the author notices that historical documents are not always presented thoroughly. In some textbooks any source is presented as a historical document; some documents lack references to the authors; sometimes tasks for the analysis of documents are too fragmentary or the answer cannot be inferred from a presented document. Still in some other cases the task itself contains the summary of a document or it (the task) is not clearly formulated. It is advisable that the authors of history textbooks avoided such shortcomings.

Based on the practice of designing history tests in the US, the author proposes to enhance the effectiveness of multiple choice tests – to increase the number of the available answers to 5; to increase the number of such questions in tests, to reduce the result by ¼ point for an incorrect answer, thus encouraging pupils not to guess, and to orient the questions towards higher cognitive skills.

Analizuojant istorijos proceso ir socialinės struktūros teorinės rekonstrukcijos metodologinės problemas naudinga aptarti šių teorijų metodologines projekcijas į numanomus ugdymo principus ir standartus. Šiame darbe remiantis Miltono Friedma-no, Karlo Raimundo Poperio, Frydricho Augusto von Hayeko, Hannah Arendt darbais analizuojami istorijos proceso rekonstrukcijos objektyvumo, procesualumo, istoriškumo, sistemingumo, determinizmo ir teleologijos principai ir juos lydintys teoriniai paradoksai, mitai ir standartai. Socialinių struktūrų teorinių interpretacijų (konstrukcijų ir rekonstrukcijų) vienpusiškumas ir ideologinis angažuotumas išryškinamas juos atitinkančių metodologinių ugdymo principų ir standartų analize.