Straipsnyje pristatoma grindžiamoji teorija, kaip kokybinės edukologijos tyrimų metodologijos strategija, kuri yra ir tyrimo objektas. Tyrimo tikslas - aprašyti grindžiamosios teorijos taikymo ypatumus edukologinio kokybinio tyrimo procese. Straipsnyje pateikiamas grindžiamosios teorijos metodologinis tikslas, bendrieji tyrimo proceso ypatumai, trijų kodavimų - atviro, ašinio, atrankinio - specifika bei šiuos kodavimus iliustruojančios schemos. Tyrimo rezultatai atskleidė: grindžiamoji teorija yra viena iš natūralistinės — induktyvios paradigmos taikymo galimybių, kurios pagrindą sudaro fenomenologija ir simbolinė interakcija, o remiasi ji empiriniais rezultatais; „teorijos“ terminas susijęs su šios metodologinės paradigmos tikslu - išplėtoti arba pagrindžiančią tiriamą fenomeną edukologijos teoriją (tam tikrų realybės dalių aprašymas), arba formalią teoriją (gene- ralistinę teoriją apie konkretų tiriamą fenomeną); pirminis grindžiamosios teorijos studijos rezultatas yra teorija, apimanti specifinius komponentus: centrinį fenomeną, priežastines būsenas, strategijas, kontekstą ir būkles, pasekmes / rezultatus ir visa tai atspindi išskirtos kategorijos, sudarančios iš tyrimo duomenų suformuotą teoriją; tyrimo studiją sunku pradėti be išankstinių teorinių idėjų ir prielaidų - praktiškai vykdant duomenų analizę, sudėtinga nuspręsti, kada kategorijos yra „prisotintos“ tyrimo duomenų bei kada sėkmingai išplėtota teorija; grindžiamosios teorijos tyrimo stiprioji pusė yra tikslių procedūrų naudojimas generuojant teoriją, pristatomos tyrimo atlikimo strategijos lankstumas ir sistemiškumas, tikslios kokybinių duomenų analizės procedūros bei galimybė tokio pobūdžio tyrimus atlikti įvairiose profesinėse srityse. Tyrėjui svarbu kiek galima artimiau teorines idėjas ar teiginius derinti prie analitinės bei gautais tyrimo duomenimis grindžiamos teorijos, kuri plėtojama. Neatsižvelgiant į plėtojamą procesą, induktyvią šio tyrimo proceso prigimtį, tyrėjas privalo pripažinti, kad esminis grindžiamosios teorijos studijoje yra sisteminis požiūris, besiremiantis specifiniais duomenų analizės žingsniais.

Grindžiamoji teorija (GT) ir veiklos tyrimas (VT) laikomi skirtingomis metodo-logijomis. GT remiamasi kokybine paradigma ir konstruktyvizmu su pozityvizmo elementais, siekiama objektyvios tiesos tyrėjui dirbant autonomiškai ir taikant sisteminius duomenų rinkimo bei analizės būdus. VT naudojama mišrių tyrimų paradigma ir dalyvavimas. Ši metodologija kritikuojama dėl objektyvumo stokos, nes tyrimo dalyviai įtraukiami į žinių generavimą tyrimo procese. Straipsnyje pagrindžiamos GT ir VT derinimo galimybės. Remiantis konceptualia analize daroma išvada, kad GT ir VT gali būti derinami, tačiau tyrėjas turi nuspręsti, kurią metodologiją laikys pagrindine. GT ir VT derinimas leidžia tyrėjams suteikti praktinę dimensiją teorijai ir mokslo dimensiją praktikai.

Straipsnyje aprašomas grindžiamosios teorijos tyrimo priemonių sudarymas: analizuojant skirtingas grindžiamosios teorijos atmainas, apibūdinamas procesas, pagrindiniai parametrai ir siekiami rezultatai. Nepaisant tam tikrų metodologinių skirtumų tarp įvairių GT atmainų, esminis akcentas aptariant priemonių sudarymą yra judumas ir priemonių kintamumas. Viena vertus, šios ypatybės praplečia tyrėjo galimybes, kita vertus, susiduriama su informacijos perkrova, kurią tyrėjui tampa sudėtinga suvaldyti

The article analyzes the possibilities and prerequisites for improving the reality of contemporary education, which is provided by the methodology of teaching pedagogical experience. Research based on the methodology of generalization of pedagogical experience is particularly relevant in the context of educational innovation and education diversity. The significance of this research methodology in Lithuanian education science was highlighted by prof. B. Bitinas. Specific pedagogical experiences provide the skills for one or another phenomenon of education, help to get to know it from the inside and make it possible to move into another context, to improve and develop new theories. The paper presents a methodology based on the theory, summarizing the experience of educators, organizing the process of education according to the model of productive learning, and the theory of power redistribution illustrating the educational process of creating synergy.

This article analyzes the position of disabled students in the lithuanian higher education institutions. The lithuanian national legislation guarantees equal opportunities for disabled people to study in higher education institutions. however, in practice disabled students face various problems and barriers while pursuing their education. using anthony Giddens’s structuration theory and the paradigm of social participation, this article presents some data from rūta ruolytė-Verschoore’s doctoral research. to analyze 32 semi-structured interviews with disabled students actively involved in leadership activities, the author uses grounded theory. The research results demonstrate that students with disabilities encounter the following obstacles in the lithuanian higher education institutions: a lack of access to physical and informational environment, a lack of flexibility in study organization process, the absence of special services and academic community’s skeptical attitude towards their abilities to study. The research also shows that civically engaged disabled students orient their strategies of action towards changing academic community’s attitudes and making study organization process more flexible. as a consequence of disabled students’ actions and interactions, study routine and institutional practices in higher education institutions start to change and become more inclusive and flexible.