Lietuvai įsijungiant į bendrą pasaulio tautų šeimą, nepaprastai svarbią reikšmę įgyja svetimųjų kalbų mokėjimas bei vartojimas, todėl daugelis Lietuvos pradinių mokyklų palaipsniui pereina prie ankstyvojo užsienio kalbų mokymo. Straipsnyje nagrinėjama viena iš aktualiausių svetimųjų kalbų pradinėje mokykloje didaktikos problemų - moksleivių turimų gimtosios kalbos įgūdžių panaudojimas mokant svetimosios kalbos. Užsienio praktikoje ši problema jau pradėta spręsti ir gauti tam tikri rezultatai, o Lietuvoje apie tai dar tik kalbama, akivaizdžių rezultatų nėra. Straipsnyje taip pat pateikiama naujai išleistų, pakoreguotų gimtosios kalbos ir ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programų analizė, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai.

Straipsnyje aptariama tautinio ugdymo(si) svarba globalizacijos sąlygomis. Apibūdinama V klasių mokinių tautiškumo raiška (nuostatos į gimtąją kalbą bei kitas tautinio susipratimo apraiškas kognityviniu, emociniu-vertinamuoju ir elgesio lygmenimis), išryškinami patriotiniai išgyvenimai ir nacionalumo supratimas, atskleidžiamos reikšmingos sąsajos, parodančios gimtosios kalbos puoselėjimo svarbą tautiniam ugdymuisi).

Straipsnyje rašoma apie J. Vabalą Gudaitį, kaip ikikrikščioniškosios lietuvių pedagogikos tyrėją. Nagrinėjama, kaip mokslininkas, remdamasis įvairiais šaltiniais (kronikomis, vėlesnių epochų mokslininkų darbais), astkleidžia ne tik pasirinktos problemos ištakas, bet ir nušviečia, kaip, plėtojantis kultūrai, lietuvių šeimoje vyko mokymo ir auklėjimo raida (iki XIV a. pabaigos). Straipsnyje ryškinami J. Vabalo Gudaičio, kaip tyrėjo, metodologijos bruožai.

The language, ethnic identity and equal opportunities are important dimensions in discussions on minority rights (May 2003, 2012) and this paper focuses on how these issues are seen by informants at the schools with minority (Polish and Russian) and state (Lithuanian) language of instruction in Lithuania. The schools with Lithuanian, Polish, and Russian language of instruction are funded by state and education in national minority language is guaranteed by the Lithuanian laws. The paper focuses on how informants at the schools with different languages of instruction perceive the interrelation between school teaching language, ethnic identity and graduates’ prospects to get enrolled in the university studies. The paper is based on empirical data collected during two research projects. The first research project took place in April 2013 – June 2014 in the localities of Southeastern Lithuania, i.e. in Šalčininkai, Švenčionys, Pabradė, and Eišiškės. The second project was carried out in July 2016 – May 2018 in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, and Visaginas. The sites where the research was conducted are multi-ethnic and the schools with Lithuanian, Russian, Polish languages of instruction function there. The interviews were conducted with members of administration and teachers at these schools. At the schools with Lithuanian language of instruction the author conducted 17 interviews, with Polish language of instruction – 9, with Russian language of instruction – 17, with Russian-Polish language of instruction 1 and with Russian-Lithuanian language of instruction – 2. The data are interpreted in the framework of the theoretical perspectives offered by Rogers Brubaker (1996, 2011), Stephen May (2003, 2012), and Will Kymlicka (2000) on the state policies and minority rights, minority-majority hierarchies and relations. [...]

Straipsnyje keliamas tikslas atsakyti į klausimus, koks konkretaus pobūdžio klaidų mastas būdingas lietuviškų ir nelietuviškų gimnazijų mokinių to paties C testo atliktims ir ką tai gali pasakyti apie jų lietuvių kalbos kompetenciją. Tiriamoji medžiaga – 6 Vilniaus gimnazijų 326 trečių klasių mokinių C testų atliktys: 127 lietuviškų, 96 lenkiškų ir 103 rusiškų mokyklų 16–17 m. mokinių. Derinant kiekybinį ir kokybinį klaidų analizės metodus iš viso tirta 19 560 įrašymo punktų.

The article discusses a rather atypical situation when the native language is replaced by a second language due to international adoption. The broad overview presented is based on sociolinguistic research, while the detailed development of predicate usage and therefore the gradual construction of the verbal system of the new language is shown using data from a case study. The results obtained by both methods indicate that internationally adopted children quickly acquire the new language which gradually becomes the first (and most often, the only) children’s language. Being brought up in a family where they are stimulated and encouraged gives them motivation to master the new language and allows them to become a full-fledged part of society.