Neatsitiktinai pastaraisiais metais agresija, pasireiškianti tiek sportinės kovos, tiek ir ne jos metu, tampa ypač rimta socialine problema. Sportinėje veikloje, agresyvus elgesys yra nepageidautinas ir žalingas reiškinys, todėl mokslininkai aiškinasi, kaip reikėtų agresijos apraiškas labiau mažinti. Mokslinė problema ta, kad vis dar trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas komandinių sporto šakų atstovų (mūsų atveju – futbolo sporto mokyklų futbolininkų) agresyvumas pagal lytį ir amžių. Tyrimo tikslas – atskleisti futbolo sporto mokyklų 15–16 ir 17–18 metų futbolininkų agresijos raiškos ypatumus. Tyrimo objektas – 15–16 ir 17–18 metų futbolininkų (vaikinų ir merginų) agresijos raiškos ypatumai. Keliama prielaida, kad futbolo sporto mokyklų 17–18 metų futbolininkams būdingos įvairesnės agresijos pasireiškimo formos nei 15–16 metų futbolininkams. Taikyti šie tyrimo metodai: A. Buss-A. Durkee klausimynas agresijos raiškos formoms nustatyti, matematinės statistikos analizės metodas – Stjudento t kriterijus. Tyrimas buvo atliktas 2010 metais, ištirta 15–16 ir 17–18 metų 211 futbolininkų (vaikinų ir merginų). Tiriant atskleista, kad futbolo sporto mokyklų vaikinų ir merginų priešiškumas vertinamas panašiai (atitinkamai 15,65 ± 3,72 ir 16,55 ± 4,42). Pagal apibendrintą priešiškumo indeksą statistiškai patikimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų nenustatyta (p > 0,05). Skirtingos lyties futbolininkų agresyvumo indekso rezultatai rodo, kad vaikinų futbolininkų agresyvumas yra didesnis nei futbolininkių merginų (atitinkamai 17,17 ± 3,67 ir 16,26 ± 3,74 balo). Tyrimo duomenimis, futbolo sporto mokyklų 17–18 metų futbolininkų priešiškumas yra statistiškai patikimai (p < 0,001) aukštesnio lygio nei 15–16 metų futbolininkų (atitinkamai 17,76 ± 3,49 ir 14,95 ± 4,12 balo). Skirtingo amžiaus fut bolininkų agresyvumo indekso rezultatai rodo, kad 17–18 metų futbolininkų agresyvumas yra didesnis nei 15–16 metų futbolininkų (atitinkamai 16,71 ± 3,99 ir 15,43 ± 3,98 balo). Pagal agresyvumo indekso rodiklį tarp futbolo sporto mokyklų skirtingo amžiaus futbolininkų nustatytas statistiškai patikimas skirtumas (t(209) = 2,32; p < 0,05). Taikant A. Buss-A. Durkee klausimyną buvo nustatyta, kad vaikinai futbolininkai statistiškai patikimai palankiau vertina šias agresijos raiškos formas: fizinę agresiją (p < 0,001), netiesioginę agresiją (p < 0,001), susierzinimą (p < 0,001) nei futbolininkės. Merginoms futbolininkėms labiau būdingos šios agresijos formos: skriauda (p < 0,001), įtarumas (p < 0,001) ir verbalinė agresija (p < 0,05). Analizuojant agresijos raišką pagal amžių nustatyta, kad 17–18 metų futbolininkams statistiškai patikimai labiau būdingos agresijos raiškos formos: fizinė agresija (p < 0,05), susierzinimas (p < 0,001), skriauda (p < 0,001), įtarumas (p < 0,05), verbalinė agresija (p < 0,05), nei 13–15 metų futbolininkams.

Football is a very dynamic, athletic and emotional game that requires good physical, technical, tactical, and psychological readiness. This game is a team sport that demands athletes’ mutual understanding as well. In order to achieve high performance, this sport needs good moral climate within the team and positive interaction with team coach and players. Until now, we lack studies assessing in complex way the psychological development of young football players. This study analyses sport, social interaction in sport situation, and psychological indicators in complex. The aim is to analyse sports indicators, interaction between coach and players, communication in a team among athletes, and resilience in the 12-14 year old football players group. The object of the study is peculiarities of sport indicators (sport achievements, training time, coaches, number), interaction between coach and players estimates (areas: gnostic, emotional, and communication), formal and informal sociometric status indicators, and resilience, as well as the relationship among estimated indicators in 12-14 year old football players group. [...]