Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys mokiniai priklauso didelės rizikos grupei, kuriai įgijus pagrindinį arba profesinį išsilavinimą gresia patirti socialinę atskirti, tapti ilgalaikiais bedarbiais ir atsidurti žemiau skurdo ribos. Užtikrinti neįgaliųjų sėkmingą integraciją į darbo rinką ir platesnį socialinį dalyvavimą visuomeninėje veikloje galėtų padėti gerai apgalvota socialinė politika ir ikiprofesinis rengimas mokyklose, nukreiptas j SUP turinčių mokinių bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą. Remiantis šalies ir užsienio autorių darbais bei praktinės patirties refleksija, vienas iš pa grindinių ikiprofesinio rengimo principų — darbdavių įtraukimas į SUP turinčių mokinių ikiprofesinio rengimo procesą. Siame straipsnyje analizuojamas darbdavių požiūris į SUP turinčių mokinių dalyvavimą ikiprofesinio rengimo procese. Tyrimo respondentų požiūriu, SUP turinčių mokinių ikiprofesinis rengimas mokyklose yra vykdomas, tačiau yra nepakankamas. Darbdavių įtraukimas į ikiprofesinio rengimo procesą yra naujas iššūkis tiek mokykloms, tiek patiems darbdaviams, todėl tyrimo metu išryškėjo nuostatų ir stereotipų vaidmuo sudarant galimybes SUP turinčių mokiniams atlikti praktinių gebėjimų išbandymą įmonėse. Darbdaviai, niekada neturėję neįgalių darbuotojų, nepasitiki žmonėmis su negalia dėl trūkstamos informacijos apie jų sugebėjimus. Darbdaviai, turėję bent vieną darbo patirtį su neįgaliais darbuotojais, daug palankiau vertina galimybę įdarbinti SUP turinčius mokinius ir sudaryti jiems sąlygas tobulinti specialiuosius gebėjimus įmonėse.

The relations between employers and employees in the context of migration have until recently not been an object of significant research in Lithuania. It is worth emphasizing that when research on this subject is initiated by representatives of employers, the needs and evaluations of employees remain largely unacknowledged. Especially well-noticed in the public sphere is research initiated by the Lithuanian Confederation of Industrialists and its cooperation with the Lithuanian government, with the country’s universities, and with (non)governmental organizations carrying out research that seeks to understand migration as a phenomenon in Lithuania and ensuring the smooth functioning of business organizations in Lithuania. In this case the mutual relations of employees and their views of labor relations and of their employer are only a minor part of such research. But in order to better understand the causes of Lithuanian migration that minor part must become one of the key aspects of research. Satisfaction with relations at the place of work and with the employer extends economic causality from just an issue of remuneration to social values such as how people feel in the work-place, conditions of working, and attitudes to the employer based on workload distribution, respect for the employee, the stress level in the workplace, the bosses’s sensitivity to the employees’ personal problems, career opportunities, relations among employees, and the existence of a shadow economy. Such a broad field of research enables one to arrive at a more detailed and comprehensive description and analysis of labor relations and of attitudes toward employers in Lithuania.

This paper aims at analysing intersection and contradictions of employers’ and employees’ approach to in-service professional training. Empirical research enabled to identify employees’ approach to whether opportunities for learning are provided and what barriers can be identified; also, employers’ approach to the ways of provisons of these opportunities is identified.