Sportas tampa vis labiau globalus, sukuriantis sąlygas atletams siekti aukščiausių tikslų, nepaisant šalies, regiono ar žemyno. Sporto globalizacija suteikė galimybę kviesti kitų šalių sportininkus tam, kad sėkmingai rungtyniauti tarptautiniuose turnyruose, todėl tautybė ir šalies sportinis tapatumas tapo mažiau svarbus, o prioritetas teikiamas sportiniam meistriškumui ir gebėjimams. Eurolyga yra stipriausia profesionali vyrų krepšinio lyga Europoje, panaikinusi apribojimus užsienio žaidėjams. Šio tyrimo tikslas yra palyginti vietinių ir užsienio žaidėjų žaidimo veiklos rodiklius vyrų krepšinio Eurolygoje. Šiame tyrime taikyta varžybų duomenų statistinė analizė, kurios metu buvo siekta palyginti dvi Eurolygos krepšinio žaidėjų grupes: vietinius ir užsienio žaidėjus, t. y. krepšininkus, kurie žaidė kitoje nei savo tautybės komandoje. Imtį sudarė 588 rungtynės iš 2021–2022 m. reguliaraus sezono ir 612 rungtynių iš 2022–2023 m. reguliaraus sezono, kai dalyvavo 18 Eurolygos krepšinio komandų. Iš jų 2021–2022 m. sezoną tirti buvo 119 vietos žaidėjų (37 proc. visų), o 2022–2023 m. sezoną – 150 vietos žaidėjų (42,6 proc. visų). 2021–2022 m. sezoną 200 užsienio žaidėjų (63 proc. visų), 2022–2023 m. sezoną – 202 užsienio žaidėjai (57,4 proc. visų). Tyrimo rezultatai rodo, kad užsienio ir vietos žaidėjai skiriasi kiekybiniais žaidimo rodikliais ir tam tikrais žaidimo efektyvumo rodikliais. Užsienio žaidėjai pagal žaidimo rodiklius, rodančius jų indėlį į komandos veiklą, – laiką, bendrą taškų kiekį ir pelnomų taškų vidurkį – dominavo. Didesnis užsienio žaidėjų puolimo reitingas rodo jų kūrybingumą puolime ir didelį potencialą atliekant metimus, o geresnis jų gynybos reitingas rodo gynybos kokybę. Tai paneigia nuomonę, kad užsieniečiai pasirenkami puolimui, o vietos žaidėjai naudojami daugiau gynybai ir pagalbinėms užduotims. Efektyvumo rodiklių procentinė išraiška patvirtina jų lyderystę aikštėje ir rodo, kad užsienio žaidėjai dalyvavo didesniame komandos puolimų skaičiuje. Bendro pataikymo procentas parodo bendrą visų metimų efektyvumą metant iš skirtingų aikštės vietų.

The European Innovation Partnership in Agriculture (EIP-AGRI) was initiated by the European Commission for social benefits and the modernization of the overall economy through innovation. Better and faster results are expectingby fostering collaboration between scientists, agricultural advisors and farmers. The main problem is how to evaluate the effectiveness of innovation partnership projects in agriculture, with what indicators to define and measure it? To address this problem, a methodology for evaluating the effectiveness of innovation partnerships in agriculture hasneeded. This article presents the methodology of evaluation of the effectiveness of innovation partnership in agriculture, which details the selected evaluation indicators, determines their significance, and provides guidelines for the interpretation of the results of efficiency evaluation. The developed evaluation methodology has tested using the project data of EIP groups operating in Lithuania. The methodology for evaluating the effectiveness of innovation partnerships in agriculture is relevant fromboth a scientific and practical point of view.

The issue of public sector management, especially management of public finance, identifies as extremely important in both theoretical and practical areas. Within the context of social and economic change, its meaning becomes crucial to the smooth and efficient functioning of public institutions including local government units. The search for optimal solutions in the sphere of local governments’ financial management and the implementation of new tools causes an increase in the efficiency of financial management at local and central levels, an increase in the rational use of public resources’ management, a transparency of expenditures, and above all, an improvement in the efficiency of public tasks that the state and local governments carry out for their citizens. The aim of this paper is to present three tools that have been introduced in recent years with the aim to increase the efficiency of public financial management. They are the performance budget, the individual debt index, and the long-term financial forecast of the LGU. Also, selected survey results are presented that show the opinion of local authorities on the implementation and usefulness of the tools mentioned

Achieving to attract contemporary consumers, organizations apply various regular and innovative marketing tools and methods. Product placement can be named as an innovative marketing tool. According to S. K. Balasubramanian (1994) product placement is a paid product message aimed at influencing movie (or television) audiences via the planned and unobtrusive entry of a branded product into a movie (or television program); and one of the most recent marketing channels for this tool is video games. One of the most salient advantages of videogames as a marketing channel is their interactivity (Lee, Faber, 2007; Jin, Park, 2009). Various methods of the usage of product placement in video games are provided and analyzed in scientific literature (Frith, Mueller, 2010; Lehu, 2007; Glass, 2007). However, there are several researchers stating that the usage of product placement in video games is not always beneficial for a company (Kuster et al., 2010; Barejee, 2009; Williams et al., 2011). Organizations achieving to avoid potential risks of the usage of product placement should assess the effectiveness of this tool. The effectiveness of product placement was analyzed by such scientists as M. Yang et al. (2006), P. Walsh et al. (2008). The lack of scientific research on the effectiveness of product placement in terms of three core consumer-related aspects (cognitive, affective, and conative), in particular time frame, determined the framework of this research. Therefore, the problem of the research comes out of the question: what is the level of effectiveness of product placement in basketball video games after a period of time? The object of the research is the effectiveness of product placement in video games; the aim of the research is to determine the level of the effectiveness of product placement in the video game “NBA 2K13”. [...]