Sportas tampa vis labiau globalus, sukuriantis sąlygas atletams siekti aukščiausių tikslų, nepaisant šalies, regiono ar žemyno. Sporto globalizacija suteikė galimybę kviesti kitų šalių sportininkus tam, kad sėkmingai rungtyniauti tarptautiniuose turnyruose, todėl tautybė ir šalies sportinis tapatumas tapo mažiau svarbus, o prioritetas teikiamas sportiniam meistriškumui ir gebėjimams. Eurolyga yra stipriausia profesionali vyrų krepšinio lyga Europoje, panaikinusi apribojimus užsienio žaidėjams. Šio tyrimo tikslas yra palyginti vietinių ir užsienio žaidėjų žaidimo veiklos rodiklius vyrų krepšinio Eurolygoje. Šiame tyrime taikyta varžybų duomenų statistinė analizė, kurios metu buvo siekta palyginti dvi Eurolygos krepšinio žaidėjų grupes: vietinius ir užsienio žaidėjus, t. y. krepšininkus, kurie žaidė kitoje nei savo tautybės komandoje. Imtį sudarė 588 rungtynės iš 2021–2022 m. reguliaraus sezono ir 612 rungtynių iš 2022–2023 m. reguliaraus sezono, kai dalyvavo 18 Eurolygos krepšinio komandų. Iš jų 2021–2022 m. sezoną tirti buvo 119 vietos žaidėjų (37 proc. visų), o 2022–2023 m. sezoną – 150 vietos žaidėjų (42,6 proc. visų). 2021–2022 m. sezoną 200 užsienio žaidėjų (63 proc. visų), 2022–2023 m. sezoną – 202 užsienio žaidėjai (57,4 proc. visų). Tyrimo rezultatai rodo, kad užsienio ir vietos žaidėjai skiriasi kiekybiniais žaidimo rodikliais ir tam tikrais žaidimo efektyvumo rodikliais. Užsienio žaidėjai pagal žaidimo rodiklius, rodančius jų indėlį į komandos veiklą, – laiką, bendrą taškų kiekį ir pelnomų taškų vidurkį – dominavo. Didesnis užsienio žaidėjų puolimo reitingas rodo jų kūrybingumą puolime ir didelį potencialą atliekant metimus, o geresnis jų gynybos reitingas rodo gynybos kokybę. Tai paneigia nuomonę, kad užsieniečiai pasirenkami puolimui, o vietos žaidėjai naudojami daugiau gynybai ir pagalbinėms užduotims. Efektyvumo rodiklių procentinė išraiška patvirtina jų lyderystę aikštėje ir rodo, kad užsienio žaidėjai dalyvavo didesniame komandos puolimų skaičiuje. Bendro pataikymo procentas parodo bendrą visų metimų efektyvumą metant iš skirtingų aikštės vietų.

Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos planą iki 2050 metų visiškai neutralizuoti transporto sektoriaus taršą, teks visiškai atsisakyti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais. Viena iš alternatyvių transporto priemonių yra elektromobiliai. Norint paspartinti miesto elektromobilių proveržį ir sumažinti jų kainą, gali būti naudojamas bevielis krovimas. Deja, bevielio krovimo sistemos veikia ne taip efektyviai, esant nevisiškam ašiniam sutapimui bei kintant vertikaliam atstumui tarp ričių, todėl turi būti ieškomi būdai, leidžiantys padidinti jų efektyvumą. Atlikus bandymus nustatyta, kad iš 4 ričių tipų, geriausiomis savybėmis pasižymi kvadratinės formos ritė su vienoje plokštumoje išdėstytomis apvijomis, gebanti išlaikyti mažiausius galios perdavimo nuostolių pakitimus, didėjant ašiniam nesutapimui.

The European Innovation Partnership in Agriculture (EIP-AGRI) was initiated by the European Commission for social benefits and the modernization of the overall economy through innovation. Better and faster results are expectingby fostering collaboration between scientists, agricultural advisors and farmers. The main problem is how to evaluate the effectiveness of innovation partnership projects in agriculture, with what indicators to define and measure it? To address this problem, a methodology for evaluating the effectiveness of innovation partnerships in agriculture hasneeded. This article presents the methodology of evaluation of the effectiveness of innovation partnership in agriculture, which details the selected evaluation indicators, determines their significance, and provides guidelines for the interpretation of the results of efficiency evaluation. The developed evaluation methodology has tested using the project data of EIP groups operating in Lithuania. The methodology for evaluating the effectiveness of innovation partnerships in agriculture is relevant fromboth a scientific and practical point of view.

Straipsnyje įrodoma indeksų metodo svarba buhalterinės apskaitos ir finansinės analizės mokslo plėtotei, jo svarba trumpalaikio turto ir jo itin reikšmingos komponentės – žaliavų ir medžiagų sunaudojimą lydinčius reiškinius bei procesus aprašant skaičių kalba. Teigiama, žaliavų ir medžiagų sunaudojimo identifikavime platesnio atgarsio turi susilaukti statistikos metodai, kurių tarpe išsiskiria indeksų metodas. Straipsnyje parodoma, kad skaičiavimai indeksų metodu leidžia atskleisti dažnai nematomus reiškinius, kurių žinojimas talkina optimalių sprendimų paieškai. Pateikiami skaičiavimų algoritmai, kurie yra nesudėtingos skaičiavimų procedūros, leidžiantys susieti pagrindinius žaliavų ir medžiagų sunaudojimo efektyvumo rodiklius.

During the analysis of the study results, it emerged that class tutors usually delegated consideration of social-pedagogic problems to a social pedagogue and psychologist or to both of them. Meanwhile the role of other school specialists in solving the above problems was quite passive. Pursuant to study results, school administration and specialists are well-acquainted with services provided by school specialists, therefore class tutors are informed about services rendered by all specialists (except a deputy teacher). Only few schools have deputy teachers, consequendy, respondents know little about their rendered services. It turned out that all school specialists prefer individual assistance. Quite a big number of class tutors are satisfied with the quality of assistance of a social pedagogue, psychologist, speech therapist and special pedagogue, however, nearly half of them evaluate the assistance provided by deputy teachers negatively due to the lack of competence of deputy teachers.

The paper analyzes the impact of the efficiency of supply chain management on company value. Working capital ratios as well as their correlations are used in the research. The influence that supply chain management decisions have on financial ratios and the company value is analyzed from two perspectives: industry sectors’ perspective and sector leaders’ perspective for listed companies in Lithuania. Later those results are combined with data on market capitalization of companies.

Straipsnyje nagrinėjama produktyvumo problema paslaugų sektoriuje. Straipsnio tikslas – išnagrinėjus mokslinėje literatūroje pateikiamus paslaugų produktyvumo tyrimus, sudaryti konceptualų paslaugų produktyvumo modelį, paaiškinantį pagrindinius produktyvumo veiksnius paslaugų sferoje. Tyrimo metodas – loginė mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas.

Lietuvos darbo biržos organizuojamas profesinis mokymas ir neformalusis švietimas yra viena iš svarbių priemonių, leidžiančių bedarbiams įgyti kvalifikaciją, kompetencijas ir taip pagerinti savo įsidarbinimo galimybes. Baigusių profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas asmenų apklausos yra svarbus informacijos šaltinis vertinant tokius socialinę naudą apibūdinančius veiksnius: mokymo metu suteiktą teorinį ir praktinį pasirengimą, dalyvavimo profesiniame mokyme poveikį asmeninių ir profesinių galimybių vertinimui, tarpusavio santykiams su aplinkiniais, profesinio mokymo įtaką įsidarbinimui. Tačiau būtina atsižvelgti ir į platesnį profesinio mokymo priemonių poveikį socialiniams ir ekonominiams reiškiniams. Lietuvoje atliktų profesinio mokymo efektyvumo vertinimo tyrimų apžvalga leido išskirti profesinio mokymo poveikio šalies darbo rinkai ir ekonominiam bei socialiniam vystymuisi veiksnius.

In recent decade the cooperation among stock exchanges was very intense and significant: the wave of mergers and acquisitions, mergers of trading platforms, creation of various indexes, etc. All this caused the formation of various types of economic links and networks among exchanges. Since then economic networks became a topic of different research. One of first research on this topic was published in 2001 by C. Di Noia. She proposed the model of mergers of exchanges and the way to calculate the benefits or loss of the merger. Other researchers took this example and aimed to calculate and evaluate the results of network formation, its impact on exchanges‘ activities and their results. One of the main shortages of these research is insufficient assessment of networks. Only I. Hasan and H. Schmiedel (2003) calculated and included networking results into their model. All the rest leaves network formation in a background of their research. One more problem is that most of previous research ends in 2002 – 2003. And that is the starting point of a very intensive network formation in European stock exchange industry. So this paper aims to assess the efficiency of network formation in European stock exchange industry during 2000 – 2008. [...]