Straipsnyje atskleidžiamos M. Lukšienės nuostatos į švietimo istoriją kaip į kultūros istorijos dalį. Aptariama, kokius Edukacinės komisijos, sietinos su švietimo reformų pradžia, kaitos veiksnius (1773 m.) atskleidžia mokslininkė. Parodoma, kad M. Lukšienė tirtuose šaltiniuose įžvelgė, jog Edukacinės komisijos nužymėtos švietimo krypties laikėsi Vilniaus universitetas, atskiri švietėjai, bet ne visos pažangios iniciatyvos buvo įgyvendintos praktikoje. XIX a. pirmajame ketvirtyje radikaliausi universiteto žmonės kritikavo švietimo trūkumus, teikė pasiūlymus Edukacinei komisijai ir Universitetui, kaip peržengti įsitvirtinusį luomiškumą, aktyvino subkultūrų socialinės dominantės kaitą. Atskleidžiama M. Lukšienės nuomonė apie universiteto žmonių parengtus projektus, kurie vienaip ar kitaip siejosi su švietimo demokratėjimu ir jį skatino.

In comparison to other similar towns, Prienai was especially prosperous in the second half of the 18th century. The activity of the parson of Prienai parish, Mykolas Pranciškus Karpavičius, made the parish school exceptional all over the deanery. The article examines the position of Prienai parish school in comparison to other Kaunas deanery parish schools, as reflected in the visitation records of the Kaunas deanery representative Ignotas Jokūbas Masalskis in 1782. It can be seen that due to the efforts of Karpavičius, a number of innovations of the Education committee were implemented in the Prienai parish school. For the effective work, the parson spent his own savings, invited laymen to donate land for school, and used the resources of the church. Differently from the other parishes of Kaunas deanery, Prienai church resources were rather considerable due to the Kaspar Horvat’s foundation. Prienai was a demographically rich parish, which also guaranteed a bigger number of learners in comparison to the parishes with smaller population.