Straipsnyje nagrinėjamos būsimų pedagogų tapatinimosi su ugdymo paradigma tendencijos, identifikuojamos bakalauro studijų pakopoje dėstant ugdymo filosofiją. Remiamasi ugdymo filosofiją ir ugdymo paradigmą bei jų sąsajas aptariančios mokslo literatūros analize, atlikto empirinio tyrimo – studentų ugdymo filosofijos argumentinio esė – analizės duomenimis. Empirinis tyrimas atliktas Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete ir Socialinės komunikacijos institute.

Mokslo darbų žurnalo „Pedagogika“ 2016 m. 124 tomas dedikuojamas profesoriaus habilituoto daktaro Bronislovo Bitino gyvenimo kelio 90-mečiui ir pedagoginės, aktyvios moks-linės veiklos 65 metų jubiliejams pažymėti. Moksliniuose straipsniuose nagrinėjamų problemų, idėjų, teiginių teorinį ir praktinį reikšmingumą ir pritaikomumo galimybes tarpdisciplininėje erdvėje jungia ne tik švietimo, asmenybės ugdymo problemų analizė, bet ir iškilaus mokslininko prof. B. Bitino paskelbtų fundamentalių mokslinių darbų sklaida šiandieniame ugdymo procese, kurią vykdo jo mokiniai, kolegos, kuriems mokslininko kelią atvėrė Profesorius, dirbdamas Lie-tuvos universitetuose, įvairiose švietimo institucijose. Šio straipsnio tikslas – įvardyti ir aptarti pagrindines B. Bitino mokslinio darbo sritis.

Straipsnyje aptariamas mokslininko, istoriniu laikotarpiu patenkančio į mokslo paradigmos virsmą, socialinis fenomenas. XX a. paskutiniojo — XXI a. pirmojo dešimtmečių Lietuvos švietimo reforma, vykdoma ugdymo paradigmų kaitos pagrindu, traktuojama kaip iššūkis pedagogikos mokslininkams. Vienas tokių mokslininkų — habilituotas daktaras profesorius Bronislovas Bitinas. Fiksuojamas atvejo unikalumas: mokslininkas, savo darbais puoselėjęs klasikinę ugdymo paradigmą, ne tik pats išgyvena mokslinės minties virsmą, suvokdamas istorinio laikotarpio nulemtą klasikinės ugdymo paradigmos kaitą į laisvojo ugdymo paradigmą, bet ir pripažįsta paradigmų virsmo būtinybę, teoriškai ją apibendrina, pagrindžia ugdymo filosofija.

Neseniai Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto direktorės prof. dr. Dalios Marijos Stančienės ir Vilniaus pedagoginio universiteto Edukologijos katedros prof. dr. Juozo Žilionio mokslinę monografiją „Ankstyvoji scholastika: ugdymo filosofijos metmenys“. Veikalas parašytas siejant teologijos, filosofijos, istorijos ir edukologijos mokslus. Sveikintinas autorių siekis neapsiriboti filosofijos ir istorijos mokslo sritimis, bet kartu papildyti Lietuvoje gana mažai nagrinėjamą ugdymo filosofijos kryptį, integruojant į ją teologiją. Taip monografijos tyrimo objekto analizė įgauna mokslinio tarpkryptinio tyrimo pobūdį. Tai lėmė ir pats viduramžių scholastikos fenomeno problematikos sudėtingumas. Autorių teigimu, scholastikos „turtinga problematika rėmėsi įvairiais mokslais: teologija, antropologija, natūrfilosofija, logika, ontologija, gnoseologija, kosmologija, psichologija, teise, politika ir morale“.[...]