Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Depresija serga 5 proc. visos žmonių populiacijos. Daugiau nei 75 proc. žmonių depresijos sutrikimas nėra laiku diagnozuojamas, tai lemia neefektyvų depresijos gydymą. Todėl psichikos sutrikimų simptomų stebėsena studentų populiacijoje, ypač vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu, yra svarbus visuomenės sveikatos specialistų uždavinys. Be kita ko, psichoaktyvių medžiagų vartojimas tiek didelėse visuomenės grupėse, tiek ir seksualinių mažumų kohortoje gali skatinti psichikos sutrikimus. O fizinis aktyvumas pripažintas veiksmingu psichikos sveikatos skatinimo metodu. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų fizinio aktyvumo ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas su depresijos simptomatika vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu. 2022 m. buvo atliktas nacionalinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu, taikant anketinės apklausos metodą, buvo ištirti 21,7 ± 3,7 m. amžiaus studentiško amžiaus vėlyvieji paaugliai (n = 1 505). Depresijos simptomatika įvertinta panaudojus klinikinę nerimo ir depresijos skalę. Fiziniam aktyvumui įvertinti panaudotas Baecke’o fizinio aktyvumo klausimynas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo dažnis įvertintas pagal Likerto skalę. Tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos sutrikimo rizika, lydima kliniškai svarbių simptomų, paplitusi tarp 11,6 proc. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vėlyvuoju paauglystės laikotarpiu intensyvesnę, kliniškai svarbią, rizikingą depresijos simptomatiką kompleksiškai lemia biseksuali ir (arba) homoseksuali jaunų suaugusiųjų orientacija (GSp = 1,6, 95 proc. PI: 1,1–2,4), dažnesnis alkoholinių gėrimų vartojimas (GSp = 1,3, 95 proc. PI: 1,1–1,6), cigarečių rūkymas (GSp = 1,2, 95 proc. PI: 1,0–1,4) ir nepakankamo lygio fizinis aktyvumas sportinėje srityje (GSp = 2,2, 95 proc. PI: 1,4–3,3). Siekiant ankstyvos psichikos sveikatos sutrikimų diagnostikos reikalinga organizuoti ir periodiškai vykdyti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, galinčių turėti psichikos sutrikimų simptomų, išankstinę atranką. Norint užtikrinti tvarią studentų psichologinę gerovę, Lietuvos universitetuose ir kolegijose reikalinga inicijuoti įvairias organizuotas sportines veiklas integruojančias prevencines programas.

Problema. Depresija vis labiau plinta tarp jaunimo. Lietuvoje iki 50 % paauglių jaučia depresijos požymius. Psichinį atsparumą formuoja apsauginiai veiksniai, procesai ir mechanizmai, padedantys sėkmingai įveikti stresorius, susijusius su didele psichopatologijos išsivystymo rizika. Formuluojama prielaida: kuo didesnis paauglių psichinis atsparumas, tuo žemesnis bendras depresijos simptomų įvertinimas. Tyrimo tikslas – nustatyti depresijos simptomų ir psichinio atsparumo raiškos ir tarpusavio ryšio ypatumus 5–7 ir 8–10 klasių mokinių grupėse. Metodikos. Tiriamieji užpildė Depresijos simptomų įvertinimo klausimyną, kuris sudarytas pagal diagnostikos kategorijų aprašymus (DSM-IV ir TLK-10); Psichinio atsparumo skalę paaugliams (Resilience Scale for Adolescents READ, O. Hjemdal). Buvo įvertintos tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos. Tyrimas vyko 2008 metais. Buvo ištirti 255 (129 merginos, 126 vaikinai) 5–7 ir 8–10 klasių mokiniai iš trijų Kauno miesto mokyklų. Rezultatai, išvados. Nustatyta, kad 8–10 klasių merginų grupėje bendras depresijos simptomų įvertinimas yra aukštesnis, palyginti su jaunesnėmis mokinėmis, o psichinis atsparumas 5–7 ir 8–10 klasių merginų grupėse yra panašus. 5–7 ir 8–10 klasių vaikinų bendras depresijos simptomų įvertinimas panašus, tačiau psichinis atsparumas 8–10 vaikinų grupėje yra mažesnis, palyginti su jaunesnių vaikinų grupe. Tyrimas parodė, kad 5–7 ir 8–10 klasių vaikinams bei 8–10 klasių merginoms, pasižymintiems didesniu psichiniu atsparumu, mažiau būdingi depresijos simptomai. Pagal gautus duomenis galima tiksliau diferencijuoti rizikos grupes, numatyti efektyvesnes prevencinių programų poveikio kryptis.