The purpose of the present research is to define peculiarities of music teacher’s subject competence in educational practice. The results of a qualitative content analysis highlighted the factors that exert impact upon subject competence of music teacher educational activity: the conceptual understanding of musical education at school, the changes in teacher’s role, personal qualities of a specialist and continuous subject competence development. The qualitative research was performed under the guidance of qualitative research specialists of Interuniversity Consortium of Doctoral Studies in Education modular study programme (prepared under the project No. ESF/2004/2.5.0-K01-012) prof. habil. dr. M. Barkauskaite (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. B. Bitinas (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. A. Juodaityte (Šiauliai University) and prof. habil. dr. M. Teresevičiene (Vytautas Magnus University).

Straipsnyje analizuojamos 2000–2010 metų sporto tematikos radijo laidos kaip kokybiniai duomenų analizės vienetai (angl. unit of anglysis). Tyrimo pagrindą sudaro probleminiai klausimai: koks radijo transliacijų sporto istorijos tematika turinys, kokie nauji kūno kultūros ir sporto istorijos aspektai ir faktai analizuojami, kokia jų interpretacija ir vertinimas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti kūno kultūros ir sporto istorijos tematikos radijo „Свобода“ („Laisvė“) laidas „Документы прошлого“ („Praeities dokumentai“). Tyrime naudota mišrioji tikslinė atranka, tyrimas apėmė radijo laidas, archyvų šaltinius, diskusijų vedėjus, dalyvius ir klausytojus – per 170 vienetų. Kokybinė radijo laidų turinio analizė atlikta pagal K. Kotono (k. Cotton, 2007) metodiką, pasitelkus istorinį-chronologinį analizės metodą. Radijo laidos sporto tematika yra reikšmingas kūno kultūros ir sporto istorijos tyrimo šaltinis, pade-dantis tikslinti, išryškinti ir sukonkretinti istorinių sporto procesų ir įvykių detales, nustatyti jų prasmę, svarbą ir reikšmę visuomenės politinėje ir sociokultūrinėje raidoje. Radijo laidų diskurso analizės įvairiapusiškumas rodo visuomeninę sporto vaidmens kaitą, jo organizavimo ir vadovavimo specifiką, kompleksiškumą ir hierarchiškumą istorinio proceso kultūrinių, socialinių ir politinių aplinkybių sąveikoje.

Informacijos, susijusios su intelektiniu kapitalu atskleidimas nėra privalomas ir reglamentuotas, tačiau siekiant konkurencinio pranašumo, vis daugiau įmonių atskleidžia tokio pobūdžio informaciją. Viena dar nepakankamai išanalizuotų problemų yra informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ryšys su įmonės veiklos rodikliais. Todėl siekiant užpildyti tokio tipo tyrimo spragą Lietuvoje, šio straipsnio objektas yra informacijos apie įmonės intelektinį kapitalą atskleidimas, o tikslas – išanalizavus ir susisteminus atliktus tyrimus, ištirti informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ryšį su įmonės veiklos rodikliais. Analizuojant teorinius intelektinio kapitalo sampratos ir reikšmės įmonei aspektus, darbe naudojamas bendramokslinis tyrimo metodas – lyginamoji mokslinės literatūros analizė, nagrinėjamų duomenų sintezė, abstrahavimas ir klasifikavimas. Atliekant empirinį tyrimą naudojami turinio analizės bei kiekybiniai tyrimo metodai – koreliacinė - regresinė analizė ir aprašomoji statistika, kurie įgalina nustatyti ryšius tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygio ir įmonės veiklos rodiklių ir, juos apibendrinus bei susisteminus, sudaryti intelektinio kapitalo atskleidimo modelį. Atliktus 14 NASDAQ OMX Baltijos vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių 2011–2015 metų finansinių ataskaitų turinio analizę, nustatyta, jog bendras informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygis nebuvo nuoseklus: Lietuvoje neprivalomos informacijos atskleidimo lygis kasmet augo, o Estijoje ir Latvijoje mažėjo. Atlikus koreliacinę – regresinę analizę, nustatyta, jog didžiausia priklausomybė egzistuoja tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo lygio ir įmonės dydžio, įmonės nuosavybės koncentracijos lygio bei audito įmonės pasirinkimo. Pastebėta neigiama koreliacija tarp informacijos apie intelektinį kapitalą atskleidimo ir informacijos asimetrijos lygio bei įmonių finansinio sverto rodiklio.

Straipsnyje aptariama viešojo administravimo tyrinėtojų nuostata dėl viešųjų vertybių identifikavimo. Remiantis T. B. Jorgenseno ir B. Bozemano išskirtomis vertybių kategorijomis bei atlikta vertybių inventorizacija, kontent analizės metodo pagalba atlikta LR Konstitucijos, pagrindinių įstatymų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklą, septyniolikos Lietuvos viešojo administravimo institucijų etikos kodeksų analizė. Dalis vakarų mokslininkų identifikuotų ir Lietuvoje įteisintų viešųjų vertybių yra panašios, nors išryškėja ir kai kurie skirtumai. Pabaigoje pateikiamos tolimesnės šio tyrimo plėtojimo galimybės.