Straipsnyje aptariami teoriniai socialinių pokyčių ir ugdymo proceso aspektai; akcentuojama jų tarpusavio sąveika; apibūdinamas mokyklos, kaip ugdymo institucijos, socialinis vaidmuo; išryškinama pilietinio ugdymo socialinė dimensija. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami tarptautinio palyginamojo tyrimo apie Rytų Europos (Čekijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Lenkijos, Slovėnijos) jaunuolių požiūrį į socialinius pokyčius rezultatai. Duomenų analizės pagrindu daroma išvada, kad socialinius pokyčius Lietuvos ir Latvijos jaunuoliai vertina panašiausiai iš visų respondentų.

Straipsnyje, remiantis pilietiškumo ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, tokiais kaip „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2003), Bendroji pilietinio ugdymo programa ir išsilavinimo standartai (2004), „Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa“ (2006) bei moksline literatūra, nagrinėjama jaunimo pilietiškumo ugdymo svarba šiandieninėje Lietuvoje, aptariama nacionalinė pilietiškumo ugdymo politika. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami pi- lotinio tyrimo duomenys apie ugdymo galimybes tautinių mažumų pradinėje mokykloje, išskiriant ugdymo turinį, mokyklos ryšius su vietos bendruomene bei už klasinę mokinių veiklą kaip atskiras pilietiškumą ugdančias veiklos sritis. Be to, remiantis tyrimo duomenimis, pateikiama pradinių klasių mokinių pilietinių žinių struktūra bei požiūriai į pilietiškumo ugdymo (si) svarbą.

It is widely recognized that universities of today must assume a leading responsibility for research and education for democracy and democratic citizenship, yet most universities in Lithuania and wider Europe still heavily rely on traditional practices in administration, transference of knowledge and research. The forces pushing today’s universities toward civic engagement include an effort to deal with increasing criticisms of higher education and contradictory views of educational goals in US and throughout Europe. The aim of the article is to present the trends of policy developments for democratic citizenship through education in Europe, the methods and strategies of partnership between universities and their potential partners as well as to discuss the critical factors that facilitate civic engagement or pose obstacles for democratic partnerships. The study is based on the review of Lithuanian and international scientific literature and policy documents about the organizational aspects of civic engagement by the institutions of higher education in Europe and the US.

Straipsnyje analizuojama, kaip prie pilietiškumo ugdymo, siekiant ugdyti aktyvų, tolerantišką pilietį, sugebantį plėtoti tarpkultürinj dialogą, galėtų prisidėti religinis ugdymas. Analizuojamas pilietiškumo ir religingumo ryšys, pilietinio ir religinio ugdymo jungtis bei metodai. Mokymasis tarnaujant bendruomenėms pristatomas kaip metodas, padedantis plėtoti pageidaujamą daugiakultūri, socialiai aktyvų pilietiškumą, stiprinti tarpreliginį susika1bėjimą, spręsti tarpreliginių konfliktų problemas. Straipsnyje pristatomas 2006 m. viename Lietuvos universitetų, taikant mokymosi tarnaujant bendruomenėms metodą. (service-learning), atliktas kokybinis eksperimentas (veikios tyrimas), aptariami tyrimo rezultatai.