Straipsnyje analizuojamas Meilės Lukšienės švietimo reformos idėjų, grindžiamų humanizmo filosofija ir šių dienų realybe kai kuriuose ugdymo procesuose, konfliktas. Konfliktas analizuojamas per patyčių priežastis, kurios paaiškinamos kaip televizijos, tėvų elgesio ir bendravimo stiliaus, mokyklos įtakos sandai, šiuo atveju vieningai ribojantys vaiko laisvę tobulėti, įgyvendinti ugdymo tikslus, lavintis ir tapti kultūringu visuomenės nariu. Neigiamos komunikacijos veiksniai interpretuojami M. Lukšienės koncepcijų (atskleidžiamų per jos darbų palikimą) kontekste, tikslingai pabrėžiant tvirtas mokslininkės pozicijas, bylojančias apie humanizmo idėjų, kultūros vertę ir įtaką paauglių formavimuisi, jų asmenybės brendimui šiame dialektiškos informacijos laikotarpyje.

atyčių problema išlieka viena aktualiausių socialinių problemų Lietuvos mokyklose. Sukaupta kovos su patyčiomis patirtis įgalina tobulinti esamus, numatyti naujus patyčių problemos įveikimo būdus. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinanti, kokius paramos būdus taiko mokytojai žemos savigarbos ir patyčias patiriantiems paaugliams. Remiantis kokybiniame ty-rime dalyvavusių mokytojų požiūriu, jog žemos savigarbos ir patyčias patiriančiam paaugliui veiksmingiausias paramos būdas yra mokyklos bendruomenės, klasės kolektyvinės atsakomy-bės ugdymas, taip pat ir kiekvieno, bendraujančio su žemos savigarbos bei patyčias patiriančiu paaugliu, asmeninės atsakomybės ugdymas.

Šiandien dominuojanti paauglių sveikatą žalojanti elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais – rūkymu, alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimu ir pan., o jų sveikatai nepalankus elgesys dažnai siejasi su labiau išreikštu agresyvumu. Vaikinų sveikatai nepalankaus elgesio – rūkymo, alkoholio vartojimo ir neracionalios mitybos – rodikliai yra reikšmingai aukštesni nei merginų, tačiau, analizuojant atskirus agresyvumo komponentus, vaikinams labiau nei merginoms yra būdinga fizinė agresija. Teoriniu aspektu apžvelgus aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius paaiškėjo, kad tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimas yra glaudžiai susijęs su mokinių agresyviu elgesiu ir patyčiomis mokykloje bei tampa aktualia šiandiene problema, turinčia reikšmingos įtakos paauglių tolesnei raidai bei socialinei gerovei. Todėl šiuo tyrimu ir buvo siekta išsiaiškinti sportuojančių ir nesportuojančių aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei sąsajas su jų agresyviu elgesiu. Tyrimo tikslas – ištirti sportuojančių ir nesportuojančių Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei jų sąsajas su agresyviu elgesiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius. 2. Išanalizuoti aukštesniųjų klasių mokinių agresyvų elgesį. 3. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių žalingus įpročius bei jų sąsajas su agresyviu elgesiu. Tiriamųjų imtis buvo sudaryta remiantis netikimybine, patogiąja tiksline atranka. Tiriamųjų imtį sudarė N = 68 Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai: vaikinai (N = 43) ir merginos (N = 25), besimokantys 1–4 gimnazijos klasėse. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (apklausa raštu naudojantis ASEBA klausimynu), statistinė duomenų analizė. Emociniams ir elgesio ypatumams įvertinti buvo naudotas 11–18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YSR 11/18, angl. Achenbach System of Empiricalli Based Assesment – Youth Self Report). Aukštesniųjų klasių mokinių žalingiems įpročiams įvertinti tyrime buvo naudoti teiginiai iš YSR 11/18 klausimyno: be tėvų leidimo vartojamas alkoholis; tabako rūkymas, kramtymas ar uostymas; alkoholio, narkotikų arba vaistų vartojimas nemedicininiais tikslais. Tyrimo metu nustatyta, kad sportuojantys vaikinai dažniau nei jų nesportuojantys bendraamžiai įsitraukdavo į muštynes (p < 0,05). Sportuojančios merginos dažniau nei nesportuojančios jų bendraamžės buvo linkusios ginčytis su aplinkiniais, reikalavo daugiau dėmesio sau (p < 0,05). Dauguma (82,4 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių be tėvų leidimo niekada nevartojo alkoholio, tačiau kartais be tėvų leidimo vartojo alkoholį 28,6 % sportuojančių merginų, kurios buvo linkusios agresyviai elgtis nei jų bendraamžės. Daugumos (75,5 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos paauglių teigimu, jie niekada nerūkė, nekramtė ir neuostė tabako, tačiau 28,6 % nesportuojančių vaikinų dažnai ir 16,2 % sportuojančių vaikinų bei 20,0 % nesportuojančių merginų kartais rūkė, kramtė ar uostė tabaką ir buvo agresyvesni nei jų bendraamžiai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma (88,2 %) Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos aukštesniųjų klasių mokinių niekada nevartojo alkoholio, narkotikų arba vaistų nemedicininiais tikslais, tačiau 28,6 % nesportuojančių vaikinų nurodė, kad kartais vartojo alkoholį, narkotikus arba vaistus nemedicininiais tikslais bei buvo linkę agresyviai elgtis.

Straipsnyje analizuojama pedagogų nuomonė apie agresyvaus mokinių elgesio apraiškas ir galimas jų pasekmes – AMOK. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir galimas jo pasekmes – mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Uždaviniai: 1. Ištirti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę apie agresyvų mokinių elgesį ir mokytojų veiksmus susidūrus su tokiu mokinių elgesiu; 2. Išsiaiškinti Klaipėdos „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos pedagogų nuomonę, ar agresyvus mokinių elgesys gali išprovokuoti mirtinai pavojingus smurto išpuolius – AMOK. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (anketinė apklausa raštu), statistinė duomenų analizė. Tyrimo metu nustatyta, kad „Žemynos“ ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o dėl nuolatinių mokinių patyčių bei agresijos ir kitose Lietuvos mokyklose gali susidaryti sąlygos kilti mirtinai pavojingiems smurto išpuoliams – AMOK. Daugiau nei pusės tyrime dalyvavusių mokytojų nuomone, mokyklose egzistuoja agresyvaus mokinių elgesio problema, o vaikai norėdami būti populiarūs ir sulaukti daugiau aplinkinių dėmesio dažnai elgiasi agresyviai.

The consequences of bullying among adolescents have a negative influence on the development of adolescent’s personality and socialization, as well as can affect schoolchildren’s physiology (e.g. organ functions, regulation of the nervous system), psychology (e.g. a teenager becomes sensitive, loses self-control), contemplation (e.g. a teenager feels helpless) and behaviour (e.g. non-attendance of lessons, teenager’s attentiveness is impaired); therefore, in order to avoid the bullying problem and consequences coursed by it, it is required that pedagogues select proper measures of bullying prevention, which would help to stop bullying among adolescents, to educate their social skills, to develop a tolerant and positive approach to communication, and negative attitudes towards the bullying problem. The research has involved 16 teachers from 6 general education schools of Kaunas. The results of the research showed that pedagogues responded quickly to the bullying situation and looked for the ways to solve the problem, social pedagogues and psychologists mostly organized consultations for all involved in bullying while form masters tended to initiate discussions during and after a class lesson. However, it is very important that pedagogues provide schoolchildren certain knowledge about different consequences of bullying, develop skills of safe behaviour, strengthen self-confidence and self-esteem of adolescents, develop tolerance, self-control, promote communication and cooperation with peers.

Straipsnyje analizuojama tik ta empirinio tyrimo rezultatų dalis, kuri atskleidžia mobingo ir patyčių, kaip psichosocialinio stresoriaus ir įmonių socialinės atsakomybės, ryšius. Pristatomas straipsnio autorių sukurtas mobingo ir patyčių prevencinis modelis siekiant įgyvendinti įmonių socialinę atsakomybę. Taip pat detalizuojamos praktinės rekomendacijos vadybiniam personalui, aptariamas jų įtraukimas į mokymo programas.