Kūdikių krikštas suteikia galimybę nuodugniau apmąstyti šeimos vaidmenį Bažnyčios misijoje. Kūdikis yra krikštijamas Bažnyčios tikėjimu ir tuo tikėjimu ugdomas toliau. Pačių tėvų pareiga pakrikštyti kūdikį kyla iš prigimtinių santykių, o aktyvus tėvų dalyvavimas Krikšto metu stiprina krikščionišką atsakomybę už pakrikštytą kūdikį. Šeimoje vaikas įvedamas į krikščionybę: atskleidžiama Dievo samprata, prasideda maldos žingsniai, formuojama moralinė sąmonė, aiškinama krikščioniškosios meilės prasmė.

Darbe trumpai supažindinama su Prienų parapijos archyvinėmis knygomis, aptariamas jų turinys Prienų parapijoje 20 išsaugotų archyvinių knygų yra vertingi dokumentai, kurie liudija ne vien apie Prienų parapijos praeitį. Tai dokumentai, pasakojantys apie Suvalkijos šiaurės rytų kraštą nuo XVII amžiaus antrosios pusės iki XX amžiaus pradžios.

Canon Law obligates priests to registrate people baptized, married and died in the parish. There are old archives only in some churches in Lithuania. After Second World War archives of churches were transfered to State archives. Archives of churches accumulated a lot of valuable information about people, districts, villages etc. Author for the first time describes in his article archives of parish Paparčiai, specific books, presents specific information about people lived in this parish in 17.- 20. centuries. Author try to turn people’s attention to archives of churches in Lithuania.

After examining how gender identity is being understood and how transsexualism is being defined, the article focuses on the problems faced by the Canon Law, when the Canon Law is supposed to address issues of gender identity (transsexualism). The authors analyse the legitimacy of marriage in the case of transsexualism, discuss the issues arising in the consecrated life and the sacrament of baptism while answering the question whether a transsexual person is capable of becoming a godparent.

Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl Lietuva pasirinko priimti Vakarų Bažnyčios krikštą. Analizuojama pagoniškosios Lietuvos geopolitinė situacija, tiriamas Karaliaus Mindaugo ir didžiųjų kunigaikščių Vytenio, Gedimino, Algirdo, Jogailos ir Vytauto pasirinktas diplomatinis kursas. Straipsnyje taip pat apžvelgiama krikščionybės įtaka dabartinei Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.