Straipsnyje atlikta jaunų žmonių poreikio mokytis aukštosiose mokyklose formavimosi prielaidų kompleksinė analizė. Tam buvo naudojami sociologinių tyrimų metodai. Pateikti Vilniaus pedagoginio ir Gedimino technikos universitetų studentų apklausos rezultatai. Jų pagrindu išanalizuoti studentų motyvai studijuoti aukštosiose mokyklose, pateikta jų nuomonė apie mokymąsi, bei aptarti studentų lūkesčiai pabaigus studijas. Mokymasis išanalizuotas kaip vertybė. Nustatyta, kaip priklauso žmonių požiūris į mokymąsi nuo asmenybės tikslų ir vertybinės sistemos prioritetų pasirinkimo

Informacija ir žinios tampa svarbiausiais naujos globalios visuomenės ištekliais. Lietuvoje nėra gausu gamtos turtų, todėl šalies gyventojams ypač aktualu kelti savo intelektinį lygį, mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir įsijungti į svarbių tarptautinių projektų realizavimą. Straipsnyje aptariama problema, kad jauni žmonės universitete tikisi gauti išsamią informaciją jiems rūpimais klausimais, bet savarankiškai ją rinkti bei analizuoti studentai neįgudę. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose vis dar labai mažai kompiuterių naudojama mokymo procese ir tai trukdo studentams savarankiškai tobulėti. Straipsnyje gvildenama mintis, kad siekiant tinkamai panaudoti sukauptą informaciją aukštosiose mokyklose pasitelkus informacines technologijas būtina sukurti žinių valdymo sistemas. Šios sistemos leistų sukauptą informaciją taikyti mokymo procese.

Valgymo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie klasifikuojami į nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymą ir nespecifinius valgymo sutrikimus. Valgymo sutrikimai tiesiogiai susiję tiek su valgymo elgesio sutrikimais, tiek ir su sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu. Dabartiniu metu vis dar nėra bendro konsensuso, kaip apibrėžti, konceptualizuoti ar gydyti nustatytą valgymo sutrikimu sergančių žmonių per didelį fizinį aktyvumą. Tyrimo tikslas – įvertinti sąsajas tarp fizinio aktyvumo įpročių ir valgymo sutrikimų simptomų Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentų kohortoje. Šis vienmomentinis skerspjūvio tyrimas apibendrino patikros rezultatus, susijusius su kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų paplitimu Lietuvos aukštųjų mokyklų 21,5 ± 4,4 metų amžiaus studentų populiacijoje (n = 1210) vėlyvosios paauglystės laikotarpiu. Tyrimo duomenimis, kas penktam (19,5 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų medicinos ir sveikatos bei socialinių mokslų studentui būdingi kliniškai reikšmingi valgymo sutrikimų simptomai. Padidintas fizinis aktyvumas kaip rizikos veiksnys 5 kartus padidina kliniškai svarbių valgymo sutrikimų simptomų raiškos tikimybę (pritaikytas galimybių santykis (GSp) = 5,0, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI): 3,6–6,9) ir turi sasajų su studentiško amžiaus žmonių sutrikusiu kūno įvaizdžio suvokimu (GSp = 4,3, 95 proc. PI: 3,1–6,1). Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomos prevencinės ir intervencinės programos, skirtos antsvorio ar nutukimo paplitimui tarp studentų vėlyvosios paauglystės laikotarpiu mažinti, papildomai turėtų integruoti uždavinius, susijusius su teigiamo kūno įvaizdžio suvokimo formavimu.