The article deals with the expression of attributes of science subjects in popular scientific texts. In these texts, subjects are characterised by attributes of several types. Taking into account the frequency of the usage of attributes, they can fall into two groups: 1) the main (dominating) attributes and 2) additional attributes that expand information or make it more precise. The main attributes are expressed by (a) nationality or place of residence (country, city, town, etc.) and (b) academic activity or career (academic degree, profession, position, etc.). The combination of these attributes is the most often means of the expression of science subjects. taking into account the character of information presented, additional attributes can be either neutral or subjective. Neutral attributes convey essential facts (e. g., scientific inventions, evaluation of academic activity, connections, time) while subjective attributes transmit the author's personal point of view or estimation.

An obvious tendency to form the sets of attributive word phrases can be observed – the principal component is linked with remind consumers of a company or its goods.

Būdvardis reiškia daikto ypatybę, bet jis nėra vienintelis ypatybės reiškiklis. Atributine funkcija taip pat yra vartojami būdvardiškieji skaitvardžiai ir įvardžiai. Šios kalbos dalys modifikuoja daiktavardį, bet kiekviena kitaip – priklausomai nuo savo leksinės reikšmės bei semantinio santykio su pagrindiniu žodžių junginio dėmeniu. Kiekybinio apibūdinimo žodžių junginiais pasakomas daikto požymis pagal santykį su skaičiumi. Semantiškai skiriami du jų porūšiai: žymintys kiekybinį santykį (septynios mylios, šešeri metai) ir skaičiuojamąją vietą eilėje (trečia diena, tūkstantasis kartas). Nurodomojo apibūdinimo žodžių junginiais apibendrintai, nekonkrečiai nurodant paminima daikto ypatybė, primenamas jos buvimas. Šie atributiniai junginiai skirstomi į porūšius pagal atributinio dėmens (įvardžio) semantiką, nuo kurios priklauso viso žodžių junginio reikšmės specifika: apibrėžiamojo (parodomojo) – šitokia žemė, ta vasara, klausiamojo-santykinio – koks triūsas, keli žmonės, neapibrėžiamojo apibūdinimo junginiai – kuris nors kaimynas, visas kaimas.