Straipsnyje iškeliama asmens vertybinių santykių su pasauliu ir ypač su nacionaline kultūra kaitos problema, nuolat stiprėjanti globalizuotoje visuomenėje ir daranti poveikį švietimo politikos prioritetams. Šiame kontekste siekiama paanalizuoti VIl-IX ir X-XI klasių mokinių vertybių internalizaciją kognityviu ir emociniu lygmenimis. Kadangi mokinių internalizacijai turi įtakos mokytojų vertybinės nuostatos, tai straipsnyje palyginami skirtingo amžiaus paauglių ir mokytojų požiūriai į vertybes. Daroma išvada, kad tiek mokinių, tiek mokytojų vertybinių nuostatų ugdymas - aktuali švietimo realybės problema

Straipsnyje siekiama pagrįsti demokratijos aktualumą ir prieštaringumą globalizacijos iššūkių kontekste. Remiantis politologų, sociologų ir filosofų požiūriu, aptariama demokratijos ir kultūros ryšis, tautinės kultūros įtaka politiniam gyvenimui, pusiausvyros tarp kultūros ir politikos būtinumas, tautinio tapatumo tęstinumas ir kaita. Suaktualinama Meilės Lukšienės - kultūrologės ir edukologės - požiūris į demokratijos esmę ir ugdymą, grindžiamą kultūros ir individo, kultūros ir dorovės, kultūros ir švietimo sąveika. Šių idėjų kontekste, kaip demokratijos ugdymo sąlyga, pristatomas ir vyresniųjų mokinių požiūris į vertybes.