Meilė ir mirtis yra esminiai žmogaus būties fenomenai. Nuo jų priklauso visa žmogiškoji egzistencija - kasdienis gyvenimas ir lemtingi, visą gyvenimą lemiantys sprendimai. Viena vertus, neįmanoma protu ar jausmais aprėpti mirties esmės, kita vertus, tik suvokęs mirties realumą ir neišvengiamumą žmogus pradeda gyventi visavertį gyvenimą. Asmeninis santykis su meile ir mirtimi atskleidžia žmogiškosios egzistencijos tragizmą ir pilnatvę, išryškėjančius per egzistencines patirtis - nerimą/baimę ir laisvę, vienatvę ir santykį/ryšį, ribą/pabaigą ir amžinybę. Šios patirtys yra glaudžiai susijusios, persipina ir kartu kuria žmogaus būties visumą, kurioje susitinka meilė ir mirtis.

Psichinis parengtumas – sportinio parengtumo dalis. Sportininkas, patirdamas didelės apimties ir intensyvius krūvius, išgyvena psichinę bei fizinę įtampą ir patenka į ekstremalias sąlygas jau pratybose. Psichologinis stresas neigiamai veikia centrinį ir periferinį regėjimą, o tai turi poveikį šaudymo rezultatams. Galima išmatuoti emocinius išgyvenimus priklausomai nuo aplinkos, tik reikia išskirti atitinkamus požymius. Darbo tikslas – nustatyti šaulių priešstartinio nerimo lygio sąveiką su pasiektu rezultatu. Metodai: CSAI-2, SCAT. Tyrime dalyvavo 16 šaulių: 11 – vidutinio meistriškumo ir 5 – didelio meistriškumo. Nustatyta, kad vidutinio meistriškumo šauliai prieš tarptautines varžybas jaudinosi labiau nei prieš Lietuvos ir pasitikėjo savimi mažiau. Didelio meistriškumo šaulių patiriamas nerimas prieš tarptautinių varþybų startus buvo mažesnis nei prieš varžybas Lietuvoje. Kiti rodikliai skyrėsi nedaug. Didelio meistriškumo šauliai tarptautinėse varžybose pasiekė reikšmingai (p < 0,05) geresnius rezultatus nei vidutinio meistriškumo šauliai. Vidutinio meistriškumo šaulių rezultatams poveikį darė tik pasitikėjimas savimi. Didelio meistriškumo šaulių pasiektiems rezultatams Lietuvos varžybose įtakos turėjo stresas ir kognityvusis nerimas, o tarptautinėse varžybose – stresas ir somatinis nerimas. Nustatyta, kad sportavimo trukmė, varžybinė patirtis leido pasiekti geresnius rezultatus ir didino šaulio pasitikėjimą savimi. Didesnio sportinio parengtumo šauliai geriau valdė priešstartinę būseną.

Šiame darbe nagrinėjamas depresijos ir nerimo sutrikimų paplitimas tarp Vilniaus pedagoginio universiteto studentų. Nustatyta, kad kurso studentų psichoemocinę būsena yra nepalanki: nemažai daliai konstatuota depresija, nerimas (šie sutrikimai būdingesni moterims, taip pat studijuoti atvykusiems iš kaimo vietovių,). Depresijos dažnumas beveik tolygiai didėja su amžiumi.

Straipsnyje analizuojami vyresniųjų moksleivių religingumo tipo ir nerimastingumo tyrimo rezultatai. Tikrinama hipotezė, kad egzistuoja ryšys tarp moksleivių religingumo tipo ir jų nerimastingumo laipsnio.

The aim of this study was to survey differences in evaluations of anxiety and depression between persons in confinement who tend to injure themselves and those who do not. Participants: 256 persons in confinement. A high-risk group (n = 81) who had tendencies of self-injury (all belonged to the group of persons in confinement with a higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). The control-group (n = 176) was comprised of persons in confinement who did not belong to the high-risk group (with a disposition to injure or kill themselves. Methods. We used the HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory). Conclusions. The findings showed that the high-risk group were younger (~ 30 years old), had lower education, had been arrested or sentenced for violent crimes, and they reported that they were dependant on alcohol or drugs. In addition, evaluations of anxiety and depression were higher in the high-risk group.

Research *ndings indicate that psychological tension may lead to various somatic and mental health problems or hamper psychological well-being of an individual. Therefore relaxation methods may serve as a tool for reducing psychophysiological tension and increasing biopsychosocial functioning. The purpose of the study was to evaluate the potential of progressive muscle relaxation and relaxation with classical music in reducing female student psycho-physiological tension (anxiety, anger, blood pressure). Material and methods. The level of anxiety was assessed by the Spielberger State Anxiety Inventory. The level of anger was assessed by Anger State subscale from The State-Trait Anger Expression Scale. 70+female students aged 18 through 31 took part in the study. Results and conclusions. The study revealed that a single progressive muscle relaxation session reduces levels of anxiety and anger, while relaxation with classical music reduces anxiety, anger, and systolic blood pressure levels. Relaxation with classical music sessions had a long-term anger and diastolic blood pressure reduction ePect, and no such ePect was observed in case of progressive muscle relaxation sessions.