Diskurso ryšiais anotuotų tekstynų kūrimas ir tyrimai yra gana nauja sritis, todėl Lietuvos mokslininkai siekia papildyti esamus tekstynų resursus ir ieško būdų, kaip būtų galima tyrinėti diskurso ryšius siejant ir lyginant juos su kitomis kalbomis, nes tam tikrais atvejais skirtingose kalbose diskurso ryšiai realizuojami skirtingomis kalbinėmis priemonėmis. Šio straipsnio tikslas – remiantis užsienio mokslininkų patirtimi pristatyti lietuvių kalbos diskurso žymiklių ir ryšių anotavimą daugiakalbiame tekstyne ir aptarti diskurso žymiklių vertimo tyrimų gaires, verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Todėl pirmiausia aptariamos diskurso ryšių ir juos išreiškiančių diskurso žymiklių raiškos galimybės lietuvių ir anglų kalbose, atskleidžiami galimi vertėjų pasirinkimai atsižvelgiant į diskurso ryšius vertime ir skirtingų kalbinių priemonių vartojimą pusiau paruoštoje monologinėje kalboje. Straipsnyje pristatomas lygiagretusis daugiakalbis tekstynas TED MBD (angl. Multilingual discourse-annotated corpus), kuris yra anotuotas diskurso lygmeniu, laikantis PDTB (angl. Penn Discourse Treebank) diskurso anotavimo tikslų ir principų. Straipsnyje išsamiai aptariama PDTB diskurso žymiklių anotavimo sistema, skaitytojas supažindinamas su diskurso ryšių reikšmių hierarchija, anotavimo principais ir PDTB schemos taikymo įžvalgomis. Taip pat aprašomi lietuviškosios tekstyno dalies anotavimo principai, pritaikyti laikantis PDTB diskurso anotavimo taisyklių; aptariami pirmieji rezultatai, susiję su diskurso ryšių raiška ir diskurso žymiklių vartojimu. Straipsnyje taip pat pristatomos pirmosios tyrimų gairės, kaip galima palyginti diskurso ryšiais anotuotus lietuviškus ir angliškus tekstus, siekiant suprasti vertimo tendencijas diskurso lygmeniu.

The language manifests itself in both spoken and v^ritten forms. Spoken and written language forms are different in many linguistic respects and in the methods and tools they are acquired and analyzed. Intonation is one ofthe most important phenomena of a spoken language. It comprises the segmentation of speech into meaningful units, emphasis of key words, fiuctuation in speech tempo, expression of emotions. Intonation is poorly represented by word orthography and thus poses many problems for intonation researchers. Specially prepared intonational speech corpus is a prerequisite for any serious intonation research. The process of compiling speech corpus can be divided into a few steps: a) acquisition and recording of prosody-rich utterances of spoken language b) description ofthe content of these utterances and utterance markup with tags that describe prosodie features e) automatically assigning timings to prosodie features (as a result of phone level annotation of intonational speech corpus). Every step in this process requires certain procedures to be observed and certain requirements to be met. Linguists of the world have built more than one intonational corpus, some common methodologies have been developed (this allows intonational features of different languages to be compared). This paper describes and discusses the process of building intonational annotated speech corpus of Lithuanian: tagging and labeling linguistic end extra-linguistic phenomena, cliticization, markup of phrase and sentence boundaries, determining and labeling logical stress, mark-up of fundamental frequency.

This textbook was developed for a graduate course bearing the same title. In contrast to mainstream development psychology textbooks, which focus on core concepts, theories, and studies, this textbook focuses on the challenges faced by today’s psychologists, educators, and social workers working with children and adolescents. The textbook consists of 19 chapters covering the key issues affecting virtually every family in one way or another. The issues covered in the textbook include, among others, development of self-regulation, TV and computer use, development of consumer habits in childhood, preparation for school, promotion of learning motivation, youth employment, development of identity in adolescence. Selection of the topics was based on feedback from school psychology practitioners, hence the textbook covers those issues which parents and educators most often perceive as challenges requiring professional advice of psychologists. The material is presented in accessible manner so that the book could serve not only as a textbook for psychology students, but also as a source of ideas and practical advice for parents wishing to gain better understanding of their children.

Lietuvoje viena iš penkių dažniausių suaugusiųjų gyventojų priešlaikinio mirtingumo priežasčių yra mirtys dėl sužeidimų eismo įvykiuose (Nacionalinė sveikatos taryba, 2012). Monografija „Lietuvių rizikingas vairavimas: ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai“ nagrinėja rizikingą vairavimą, kuris neretai priklauso nuo psichologinių priežasčių ir žymiai padidina patekimo į eismo įvykį riziką. Knygoje pristatomi autorių atliktų tyrimų duomenys, kurie įrodo, jog rizikingą vairavimą paaiškina įvairūs psichologiniai veiksniai: asmenybės bruožai, emocinės būsenos, kognityviniai veiksniai, nuostatos, motyvai ir socialiniai veiksniai. Monografijos paskirtis – psichologinėmis žiniomis prisidėti prie platesnio avaringumo Lietuvoje priežasčių supratimo, integruoti šias žinias, sprendžiant eismo saugumo problemas šalyje.