Lietuvai įsijungiant į bendrą pasaulio tautų šeimą, nepaprastai svarbią reikšmę įgyja svetimųjų kalbų mokėjimas bei vartojimas, todėl daugelis Lietuvos pradinių mokyklų palaipsniui pereina prie ankstyvojo užsienio kalbų mokymo. Straipsnyje nagrinėjama viena iš aktualiausių svetimųjų kalbų pradinėje mokykloje didaktikos problemų - moksleivių turimų gimtosios kalbos įgūdžių panaudojimas mokant svetimosios kalbos. Užsienio praktikoje ši problema jau pradėta spręsti ir gauti tam tikri rezultatai, o Lietuvoje apie tai dar tik kalbama, akivaizdžių rezultatų nėra. Straipsnyje taip pat pateikiama naujai išleistų, pakoreguotų gimtosios kalbos ir ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programų analizė, atskleidžiami jų tarpusavio ryšiai.