Dabartinių baltų bendrinių kalbų priebalsiai (jų spektro ypatumai, akustinės skiriamosios ypatybės), naudojant vienodą garsų įrašymo, apdorojimo ir tyrimo metodiką ir kompiuterines programas, kad rūpimų garsų spektrines charakteristikas būtų galima ištirti ir palyginti kuo objektyviau ir išsamiau, iki šiol nebuvo tyrinėti. Daugiausia tyrinėjami atskiri lietuvių ar latvių priebalsių akustiniai skiriamieji požymiai. Šiame straipsnyje pirmąkart pateikiama glausta lyginamoji spektrinė lietuvių ir latvių kalbų nosinių sonantų (atitinkamai [m] , [n], ir [m], [n], [ɲ]) ir gomurinių alofonų, tirtų pagal panašią metodiką, analizė. Lyginant atitinkamus skirtingų kalbų duomenis, nosiniai sonantai analizuoti atsižvelgiant į jų spektro charakteristikas (akustines skiriamąsias ypatybes). Gauti abiejų kalbų rezultatai rodo, kad lyginamus lietuvių ir latvių bendrinių kalbų priebalsius nuo kitų garsų ir vieną nuo kito skiria ne viena, o keletas spektrinių ypatybių, pavyzdžiui: nosinio sonanto formančių reikšmės, formančių struktūra ir energijos sklaida; sonanto ir gretimo balsio kokybės parametrai, ypač antrosios formantės kitimas pačioje balsio pradžioje ir viduryje (rezultatai patvirtina, kad F2 lokusai yra viena svarbiausių ypatybių skiriant minkštuosius ir kietuosius priebalsius ar jų variantus); diferencijuojant tiriamųjų priebalsių ir gomurinių jų alofonų spektrines charakteristikas, atsižvelgta ir į šių garsų spektre susidarančių antiformančių reikšmes. Straipsnyje aptariamos ir kitų kalbų atitinkamų tyrinėjimų išvados.

Atsižvelgiant į tai, kad empirinė medžiaga ir eksperimentiniai aukštaičių šnektų tyrimai rodo nevienodai tariant kai kurias skirtingos kilmės dvibalsinių galūnių priegaides, norėta nustatyti, ar rytinių vakarų aukštaičių kauniškių Prienų šnektoje taip pat yra skiriamos tokios fonemiškai vienodos formos kaip sakαĭ. ~ sakaĭ (daiktav. dgs. vard.) : sakaĭ. ~ sakaĭ (veiksmaž. es. l. 2 a.), laikαĭ. ~ laikaĭ (daiktav. dgs. vard.) : laikaĭ. ~ laikaĭ (veiksmaž. es. l. 2 a.), vilkαĭ. ~ vilkaĭ (daiktav. dgs. vard.) : vilkaĭ. ~ vilkaĭ (veiksmaž. būt. k. l. 2 a.) ir pan. Atliktas instrumentinis ir identifikacinis audicinis skirtingos (cirkumfleksinės vs. akūtinės) kilmės galūnių dvibalsių tyrimas parodė, kad Prienų šnektoje tirtosios formos išties nėra visiškai sutapusios: lyginamųjų daiktavardžių ir veiksmažodžių dvibalsinių galūnių priegaidžių skirtumus rodo ir akustiniai požymiai, ir empiriniai bei statistiniai garsinio suvokimo vertinimo rezultatai.