Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip XVII–XVIII a. Vilniaus vyskupijoje evoliucionavo vizitatorių keliamos problemos ir jų aptarimas vizitacijų medžiagoje. Analizuojami 1633–1784 m. vizitacijų aktų rinkiniai, pradedant vyskupu Abraomu Vaina ir baigiant vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu. Autorius pažymi, jog nuo XVII a. vidurio didžiausia naujovė buvo fundacinių dokumentų įtraukimas į vizitacijų medžiagą, pati medžiaga tapo išsamesnė ir smulkmeniškesnė. Nuo XVIII a. daugiau dėmesio skirta ūkiniams reikalams aprašyti. Daugiausia naujovių vizitacijų medžiagoje pastebėta vyskupo I. J. Masalskio laikais.