Pacų giminės dvasininkų karjeros valstybinėse ir bažnytinėse struktūrose rodo jų augančias pozicijas ir reikšmę to meto galios struktūrose. Neabejotinai XVII a. Pacų giminei buvo auksinis baroko amžius. Tačiau ankstesnis šimtmetis taip pat nusipelno tyrimų. Straipsnyje siekiama identifikuoti veiksnius, kurie lėmė karjeras giminės kontekste, ir charakterizuoti Pacų giminės vyskupus (ar vyskupus nominatus). Apžvelgus daugiau nei šimto metų laikotarpį, galima atskleisti lėtą ir nestabilų procesą, kurio metu vyskupai Pacai siekė ne tiek iškilti, kiek patenkinti savo asmenines ambicijas, kurios per šį šimtmetį apsivertė aukštyn kojomis.