Šiame straipsnyje išsamiai analizuojamas ir palyginamas dviejų didžiųjų Bažnyčios mokytojų kelias į šventumą. Išryškinama jų įtaka ir reikšmė savojo laikmečio žmonėms bei Bažnyčiai. Nušviečiami saviti jų veiklos būdai, kviečiant visus pasauliečius aktyviai dalyvauti Bažnyčios gyvenime ir raginant siekti šventumo. Atkreipiamas dėmesys, kad didieji Bažnyčios mokytojai - pal. J. Matulaitis ir šv Pranciškus Salezas - įžvelgė savojo laikmečio pavojus Bažnyčiai ir kvietė visus tikinčiuosius žengti nauju dvasinio atsinaujinimo ir tobulėjimo keliu, kuris veda į asmens ir visos Bažnyčios dvasinį atsinaujinimąbei išsiskleidimą. Jie gerai pažino savojo laikmečio situaciją ir rado tinkamiausius būdus efektyviai veikti Bažnyčioje. Šios įžvalgos atskleidžia, kaip per skirtingus žmones veikia ta pati visa vienijanti ir gaivinanti Dievo Dvasia - Šventoji Dvasia.

Vilniaus Trinitorių bažnyčia, funduota etmono Kazimiero Jonas Sapiegos, pastatyta 1694–1716 m. pagal nežinomo architekto projektą. Straipsnyje aptariamos trys pagrindinės problemos. Pirmiausia bažnyčios planas ir jos kaip šeimos mauzoliejaus paskirtis. Kompaktiškas taisyklingo aštuonkampio planas be atskiros presbiterijos, su sienose esančiose nišose įrengtais altoriais labiau byloja apie šeimos mauzoliejaus, o ne religinio kulto paskirtį. Visos Trinitorių bažnyčios turi atskiras presbiterijas. Šios bažnyčios sudėtinė erdvinė kompozicija Sapiegų rūmų parke byloja apie jos tobulą ryšį su Sapiegų rezidencija. Tačiau nutiko taip, kad fundatorius nebuvo joje palaidotas ir bažnyčia netapo šeimos mauzoliejumi. Antroji aptariama problema – skliautų konstrukcija. Atstumas tarp atramų – 18,20–19,60 metro. Skliautas sudarytas iš aštuonių kupolinių skliautų – panašiai kaip Florencijos Santa Maria del Fiore katedros ir Kunigaikščių koplyčios (it. Cappella dei Principi) skliautai. Skliauto storis yra 1,50 metro prie bazės ir 0,60 metro po žibintu. Tokia masė ir svoris turėtų kelti grėsmę pastato stabilumui. Tačiau veikiausiai tai yra ne monolitinė, o dvisluoksnė konstrukcija, panaši į minėtųjų Florencijos skliautų. Ji paremta monolitinių trapecijos formos kontraforsų karkasu. Tarp jų yra dvisluoksnis kupolinių skliauto elementų paviršius, besiribojantis prie žibinto bazės. Patikrinti šią hipotezę galima būtų atlikus termovizinę diagnostiką arba architektūrinius tyrimus. Trečia problema yra kampinis bokštų išdėstymas, matomas iš priekio. Tokį išdėstymą lemia tai, kad jie ribojasi su įstrižomis aštuonkampio korpuso sienomis, o ne integruoti į fasado plokštumą. Taigi jie neprimena sprendimo, naudojamo Vienos Šv. Petro bažnyčioje ar Bratislavos Trejybės bažnyčioje (abi pastatytos vėliau nei Vilniaus). Ten bokštai nesiriboja su ovalia nava, bet yra įkomponuoti abipus bažnyčios prieangio ir tokiu būdu sudaro vientisą fasado vaizdą. Tyrėjai manė, kad Trejybės bokštai buvo pristatyti vėliau. Tačiau abiejų bokštų dalys su išlikusiu tinku ir antablementu, matomos iš navos skliauto atiko, liudija, kad bokštai buvo statomi vienu metu su navos korpusu. Bažnyčios konstrukcija, ypač skliautai, leidžia manyti, kad jos projektuotojas ir statytojas buvo karo inžinierius Džovanis Batista Fredianis (Giovanni Battista Frediani).

The scientific journal “Teologia i człowiek” (Theology and human person) is published at Theology faculty of Nicolaus Copernicus university in Torun. From the very beginning, the scientific editor is Rev. prof. habil. dr. Krzysztof Konecki. The first volume appeared in 2003. The publication has a special structure. Every volume opens with the editor’s word. The reader is presented with the contents of the volume. The majority of the articles are Catholic; 60 % of the authors are the scientists of Torun University. The other authors are from different Polish universities and foreign countries: Spain, Italy, Germany, Czech Republic, Lithuania and Ukraine. Polish authors also write in foreign languages. The chapter “Ekumenia” of the journal is worth mentioning, where you can find the latest news about ecumenism in Poland and all over the world. Each volume closes with the materials and reviews of Polish and international conferences. The latest publications are also announced. The editorial board of “Teologia i człowiek” consists of renowned Polish scientists, representing different branches in theology. All the volumes of the journal are interdisciplinary. The rubrics of the “Teologia i człowiek” are: philosophy, biblical studies, dogmatic and fundamental theology; moral theology, liturgical theology; pedagogy and catechesis, homiletics, Christian spirituality, Canon law, the documents of the Apostolic See. The articles touch different aspects of modern theology. The contents of the journal corresponds to its title: the publications answer the challenges of the Church, the topics of the articles relate to the problems between God and man.