Šio darbo tikslas – įvertinti skurdo mažinimo galimybes, lemiančias vidutinio darbo užmokesčio ir nedarbo daromą įtaką skurdui. Remdamiesi mokslinės literatūros analize, nustatėme veiksnius, lemiančius tiriamą reiškinį. Atlikome duomenų, surinktų 2008–2021 m. laikotarpiu, statistinę analizę ir nustatėme nagrinėjamų veiksnių tendencijas bei dėsningumus. Įprastas mažiausių kvadratų metodas leidžia įvertinti pasirinktų veiksnių įtaką skurdui. Rezultatai rodo, kad nedarbas turi statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį (remiantis įvertinto regresijos modelio parametro ženklu) skurdui, o vidutinis darbo užmokestis turi neigiamą statistiškai reikšmingą įtaką skurdui. Atsižvelgdami į gautus rezultatus, įmonių vadovams pateikiame galimus sprendimus, kaip galima prisidėti prie skurdo mažinimo šalyje: taikyti darnaus vystymosi tikslus, mažinti lyčių nelygybę, didinti atlyginimus, samdyti nekvalifikuotus darbuotojus ir padėti jiems tobulėti.

One of the key factors of youth social welfare both in Lithuania and Belarus, are employment and integration into the labour market. This article analyses participation of youth in the labour market in the view of occupational socialization and the role of education for participation in the labour market. The results demonstrate that the level of education and professional qualification have impact on participation of youth in the labour market and occupational socialization; young people, who have higher level of education, integrate into the labour market easier.

The article analyses the formation of the political business cycle paradigm, introduces the models of first-generation political (business) cycles, and provides a model for the econometric calculations in Baltic States.

Using questionnaire survey method the social and economic impact of minimum wage on individual was analysed. The results show that minimum wage in Lithuania is too low and satisfy only part of its social and economic functions.