Tarpininkavimas yra nauja kalbų mokymo ir mokymosi sąvoka, o kalbos mokytojų poreikiai ir požiūris į jį iš esmės mažai tirti. Šiame straipsnyje pateikiama trumpa Europos kalbų politikos apžvalga ir aptariamas į veiklą orientuotas požiūris atsižvelgiant į šį kalbų mokymosi ir mokymo paradigmos pokytį. Tyrime nagrinėjami keturių Europos universitetų kalbų mokytojų poreikiai ir požiūris į tarpininkavimą aspektu, koks buvo suformuluotas Bendruosiuose Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenyse (BEKM) (Europos Taryba, 2001) ir naujai apibrėžtas atnaujintuose BEKM (Europos Taryba, 2018). Projekte dalyvavo Karolio universiteto (Čekija), Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Helsinkio universiteto (Suomija) ir Varšuvos universiteto (Lenkija) kalbų centrai. Tyrimo metu buvo įvertintas mokytojų požiūris į 12 teiginių apie įvairius tarpininkavimo aspektus jų mokymo praktikos kontekste. Teiginiai buvo susiję su supratimu, kas yra tarpininkavimas ir jo svarba, teksto tarpininkavimu, sąvokų tarpininkavimu, komunikacijos tarpininkavimu ir tarpininkavimo strategijomis. Be to, du atviri klausimai buvo orientuoti į daugiakalbio ir tarpkultūrinio švietimo skatinimo praktiką ir mokytojų poreikius tarpininkavimo srityje. Absoliuti dauguma iš 79 tyrime dalyvavusių mokytojų (91 %) sutiko, kad tarpininkavimas yra gyvybiškai svarbus kalbų mokymuisi ir mokymui, trečdalis teigė gerai suprantantys šią sąvoką. Be to, išvados rodo, kad vienus tarpininkavimo aspektus mokytojams sunkiau suvokti nei kitus ir kad kai kurie pagrindiniai tarpininkavimo aspektai nėra dabartinės visų kalbų mokytojų mokymo praktikos dalis. Apskritai šis tyrimas patvirtino kai kuriuos iššūkius, susijusius su BEKM įgyvendinimu aukštojo mokslo kalbų mokymo praktikoje.

Straipsnyje analizuojami šiuolaikiniai darbo susitarimai, ieškoma atsakymų į klausimą, kokie yra individualių asmenų ir organizacijų poreikiai, kuriuos siekiama patenkinti sudarant darbo sutartis Latvijoje? Siekdami atsakyti į šį klausimą, autoriai suformavo individualių-organizacinių vertybių keitimosi modelį, paremtą E. Schein organizacinės kultūros formavimo modeliu, kuris teigia, kad individų ir organizacijų elgesys atspindi abiejų vertybes ir poreikius. Poreikiai analizuojami remiantis A. Maslow poreikių hierarchija.