Šiuo tyrimu buvo nustatyta, ar mokyklos nelankymas atlieka tarpininko vaidmenį tarp mokymosi motyvacijos stokos ir mokymosi pasiekimų. Tyrimo kintamųjų hipotetiniams ryšiams tirti buvo naudojamas priežastingumo kelių analizės metodas. Tyrimo imtį sudarė 350 Turkijos pagrindinių mokyklų mokinių. Mokinių motyvacijos lygiui įvertinti buvo naudojamas mokymosi motyvacijos stokos aprašas. Dalyvių pažymių vidurkis buvo 70,25 proc. Mokyklos nelankymas rodo dienų skaičių, kai tyrimo dalyviai antrąjį 2018–2019 metų pusmetį bent vieną dieną nebuvo mokykloje. Mokinių mokyklos nelankymo rodikliai svyravo nuo 1 iki 12 dienų (M = 5,01). Priežastingumo kelių analizės rezultatai parodė, kad motyvacijos stoka turėjo tiesioginį poveikį mokyklos nelankymui bei mokymosi pasiekimams. Ištyrus buvo nustatyta, kad motyvacijos stoka tiesiogiai veikia mokymosi pasiekimus, kurie netiesiogiai, per tarpinį kintamąjį, turi įtaką mokyklos nelankymui. Šie radiniai rodo, kad, didėjant bendram mokinių motyvacijos stokos lygiui, didėja ir praleistų dienų skaičius mokykloje; savo ruožtu, padidėjus motyvacijos stokai ir mokyklos nelankymo lygiui, mokinių mokymosi pasiekimai dar labiau sumažėja. Tyrimo radiniai atskleidė, kad motyvacijos stokos reiškinys yra potencialus rizikos šaltinis, kuris siejasi su mokyklos nelankymu ir netiesiogiai veikia mokinių mokymosi pasiekimus dėl pamokų praleidinėjimo mokykloje.

Assessment is meaningful when it motivates to learn and is perceived as the progress made by student in the process of learning, which strengthens students’ self-esteem. The school insufficiently focuses on individual learning needs of students and allocates the most significant attention to testing. Such system of assessment fails to address the set goals of education and does not comply with contemporary methods of teaching/learning. The purpose of study is to reveal teachers’ attitude towards formal and non-formal ways of assessing learners’ achievements that boost or impair their self-esteem. The teachers emphasised the necessity to concentrate on assess-ment providing learners with efficient feedback, which indicates guidelines for improvement and enhances their self-esteem. Assessment should be treated as support to a learner, which enables him or her to adequately evaluate own abilities and opportunities, motivates to seek progress.

Accountability systems are important for higher education and are often linked to the credibility of assessment literacy of lecturers. Lecturers are responsible for ‘report cards’ that act as benchmarks of student learning processes and outcomes. Therefore, assessment literacy of lecturers is of prior importance as institutions rely on lecturers to assess students’ content knowledge and skills. The question that arises is whether lecturers have been provided sufficient and appropriate knowledge of assessment methods or whether assessment has been left much to the idiosyncrasies of the lecturers. This study seeks to establish the level of assessment literacy among lecturers and investigate common assessment practices. The methodology involves a survey questionnaire administered to 65 lecturers from different disciplines at a Malaysian public university. Findings show that the state of assessment literacy among lecturers is not at a satisfactory level and that lecturers may have not gone through sufficient assessment training to discharge an important part of their professional responsibility in the context of teaching and learning.

Šiandien informacinių technologijų amžiuje, kuomet sąvoka socialinės medijos švietime jau nagrinėjama nebe pirmus metus, dėstytojai vis dar linkę vertinti studentų pasiekimus progresų testais ar egzaminais ignoruodami patį mokymosi procesą ir kompetencijomis grindžiamą modelį, vedantį į savireguliacinį kryptingą tam tikrų įgūdžių ugdymą. Mokymosi aplankas yra plačiai paplitęs instrumentas, naudojamas mokytojų rengime, užsienio kalbų mokyme aiškiai byloja apie studentų augimą bei demonstruoja tobulėjmą. Aplanko pagalba galime stebėti mokymosi pasiekimus, kurie numatyti tam tikroje studijų programoje. Straipsnyje aprašomi tyrimo, kurio metu buvo taikomas aplanko metodas auditorijoje ir už jos ribų, rezultatai. Pateikiami studentų nuostatos savistabos progreso bei saviregulacinio ugdymo pokyčiai. Sukurtas savireguliacinio mokymosi naudojant mokymosi aplanką modelis, išskirtos trys pagrindinės modelio fazės: pasirengimo, atlikimo ir įvertinimo. Technikos, kurios skatina savireguliacinį mokymąsi yra gretinamos ir aprašomos. Tyrimo rezultatai rodo, kad nuolat registruojant ir sekant akademinius pasiekimus naudojant mokymosi pasiekimo aplanką, skatinamas savireguliacinis mokymasis. Naudojant statistinių duomenų apdorojimo programą atlikta studentų nuostatos pokyčio analizė bei savireguliacinis studentų suvokimas įvertinimo fazėje. Studentai teigia, jog mokymosi aplankas skatina pačiam reguliuoti mokymosi procesą ir prisiimti atsakomybę už mokymosi rezultatų pasiekimus.