Lithuanian exodus writer’s Antanas Škėma novel “Balta drobule” (“The White Sheet”) has big religions and philosophikal value. The charakters of this novel arc as the examples of the saffcring and into pcsimism and nihilizm sinking man. The Writer authentically depicted the man who lives Without God in his heart, the man who lives leaning up to ideas of modern his existence, helps to find the adequate relation with Creator and with the world. The religious lyrics of L. Andriekus, expresing the deepest soul senses of the philosophers - F. Nietzsche, A. Schopenhauer, J. P. Sartre, A. Camus. Religious poetry of Leonardas Andriekus OFM revels the pikture of man who is searching for God and trying submissively to associate With Him. Experience of searchings of this man are useful for person who is thirsty to follow after Jesus Christ. Religious poetry induces the man to think over catholic, is very slose to psalms. The belles letres - as prose, as poetry - both are important in the educational process.

Straipsnyje apžvelgiamas Dievo kaip Tėvo įvaizdis tarptestamentinėje žydų raštijoje. Turima omenyje daugybė skirtingų nekanoninių, numanomai žydiškų ekstrabiblinių raštų, kurie yra ankstesni už apaštalo Pauliaus laiškus; ar bent iš to paties laikotarpio, tačiau jų atsiradimui neturėjo įtakos ankstyvoji krikščionybė. Vis dėlto šios apokaliptinės bei filosofinės literatūros, įvairių testamentų, maldų, psalmių ir t. t. datavimas nėra labai tikslus ir įvairių mokslininkų nurodomas jų parašymo laikotarpis yra gana platus: nuo 200 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr. Tokie mokslininkai kaip J. Jeremiasas (1966), P. Pokorný (1971), M. Hengelis (1975), B. Byrne’as (1979), J. Schlosseris (1987), A. Strotmann (1991), daugiau ar mažiau nagrinėję šią temą, kartais nurodo skirtingus raštus (kuriuose galimai vaizduojama Dievo tėvystė) ir jų kilmę. Kadangi iš minėtų autorių B. Byrne’as ir A. Strotmann išsamiausiai analizuoja šią temą, straipsnyje pateikiama Dievo kaip Tėvo paveikslo sintezė daugiausia yra paremta būtent jų įžvalgomis. Kaip buvo minėta, visi tekstai suskirstyti į tris grupes: 1) tekstai, kuriuose terminas „tėvas“ vartojamas per sąsają su Dievu; 2) tekstai, kuriuose kalbama apie „Dievo sūnų (vaikus)“; 3) tekstai, kuriuose Dievo tėvystė išryškinama vartojant palyginimą „kaip tėvas“. Pirmojoje tekstų grupėje nuorodų į Dievo tėvystę yra daugiausia; pažymėtina, kad įvairuoja ir tekstų literatūriniai žanrai: apokalipsė, testamentai, pasakojimas, malda. Antrajame Ezechielio apokrife Dievo tėvystė atsiskleidžia per Jo „artimumą“ ir „pasigailėjimą“, kai tauta yra nusidėjusi. Dievas Tėvas yra linkęs „klausytis“ tautos ir tokia Jo nuostata leidžia kurti naujus santykius.[...].