Remiantis 1941–1945 m. Tarybų Lietuvos periodine spauda, straipsnyje analizuojama Tarybų Lietuvos vadovybės pretenzijų į iredentines teritorijas raiška nuo Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga pradžios iki Tarybų Lietuvos atkūrimo, t. y. iki 1945 m. pabaigos. Atskleidžiama, kada ir kaip buvo aktualizuotas lietuviškas iredentizmas ir kas turėjo įtakos jo raiškai, analizuojamas Tarybų Lietuvos iredentinis diskursas, jo kaita bei Tarybų Lietuvos atkūrimo ir jos teritorinės transformacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aplinkybės. 1944–1945 m. iš esmės kūrėsi nauja Tarybų Lietuva su Vilniumi ir Klaipėda. Tad šiame straipsnyje tyrimas orientuotas į Lietuvoje „tradiciškai“ iredentinėmis laikytas teritorijas lietuviškų žemių vakariniame pakraštyje – į Klaipėdos kraštą ir kitą Rytų Prūsijos teritorijos dalį dešinėje Nemuno upės pusėje.