Šiame straipsnyje analizuojami Pauliaus laiškų įvadiniai sveikinimai gali būti suprantami kaip tam tikros formuluotės, kurios iš dalies atspindi tiek judaizmo tradicijoje, tiek helenistinėje kultūroje paplitusį pasveikinimo būdą. Be abejo, Pauliaus laiškyne šie įvadiniai sveikinimai nėra minėtoje tradicijoje (kultūroje) egzistavusių pasveikinimo būdų kopijos, matyti akivaizdus tiek formos, tiek turinio naujumas. Beje, ir pačių Pauliaus sveikinimų formuluotėse esama kai kurių gramatikos ir turinio niuansų. Visuose Pauliaus laiškų įvadiniuose sveikinimuose, išskyrus Pirmąjį laišką tesalonikiečiams, matoma dviejų dalių struktūra, koordinuojama prielinksnio avpo, (nuo), kuris pristato pagrindinius sveikinimo subjektus, dar geriau išryškinančius sveikinimo turinį. Tai, kad sveikinimai yra „nuo Dievo [mūsų] Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus“, rodo Pauliaus norą drauge pabrėžti ir linkimų dovanų svarbą, ir siekį akcentuoti jų suteikėjus. Tad Dievo tėvystės samprata įvadiniuose sveikinimuose priklauso ne tik nuo terminų ca,rij (malonė), eivrh,nh (ramybė) ir e;leoj (gailestingumas 1 Tim ir 2 Tim) interpretacijos pirmojoje formuluotės dalyje (turinys), bet ir nuo to, kaip suprantama prielinksnio avpo, (nuo) ir jungtuko kai, (ir) reikšmė antrojoje sveikinimo dalyje (santykis). Terminas ca,rij įvadiniuose sveikinimuose suprastinas kaip dinamiškas ir eschatologinis Dievo Tėvo veikimas, pasireiškiantis išganymo įvykyje per Jėzaus Kristaus asmenį, o terminas eivrh,nh nusako ramybės ir susitaikinimo su Dievu būseną, nurodo į galutinį ir integralų žmogaus išganymą, tad jie gali būti įvardijami kaip vienas kito ‘priežastis’ ir ‘pasekmė’. Terminas e;leoj (1 Tim ir 2 Tim), primenantis žydų palaiminimus ir sveikinimus, suprastinas kaip Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus veikimo motyvacija.[...].