Paveldėtosios kalbos išlaikymui įtakos turi daug įvairių veiksnių. Ypač šeimoms, gyvenančioms subtraktyvioje (angl. subtractive) dvikalbėje aplinkoje, labai svarbu turėti gerai apibrėžtą šeimos kalbos politiką (ŠKP). Net ir esant nustatytai ŠKP, dideli trikdžiai ir pokyčiai, taip pat ir mažesni pasikeitimai šeimų gyvenime gali smarkiai paveikti vaikų daugiakalbystės raidą ir kelti grėsmę paveldėtosios kalbos išlaikymui. Pokyčiai gali būti staigūs arba laipsniški. Tyrime akcentuojama, kaip svarbu, kad daugiakalbės šeimos įsisavintų poreikį sukurti ŠKP, ir nagrinėjamos problemos, susijusios šios politikos palaikymu. Tiksliau, tyrime remiamasi dviejų tėvų apmąstymais apie jų šeimų kalbos politiką, siekiant išsiaiškinti iššūkius ir pateikti rekomendacijas kitoms šeimoms. Tyrimas grindžiamas šiais klausimais: Ką tėvai žino apie savo šeimos daugiakalbystės įpročius ir politiką? Kaip tėvai gali palaikyti savo vaikų paveldėtosios kalbos raidą, susidūrę su dideliais trikdžiais ar net nežymiais gyvenimo pokyčiais? Du kalbininkai, auginantys daugiakalbius vaikus skirtingomis aplinkybėmis, susitarė būti atsakingais partneriais, kad geriau suprastų savo dinamiškas situacijas ir padėtų vienas kitam tikslingiau plėtoti daugiakalbystę šeimoje. Duomenys buvo renkami šešis mėnesius. Išvados rodo, kad tikslingumas padidėjo dėl atsakomybės partnerystės. Be to, tyrimas paneigė kelias kitų tyrėjų prielaidas, ypač dėl vartojamos paveldėtosios kalbos apimties, dėl to, kaip pereinamieji laikotarpiai veikia šeimą, ko reikia, kad įvyktų kalbiniai pokyčiai, ir dėl to, ar lengva stebėti savo šeimos kalbinius įpročius. Šis tyrimas rodo, kad nepakanka turėti ŠKP, bet reikia periodiškai ją atnaujinti ir įgyvendinti pokyčius, atitinkančius besikeičiantį planą.