The study aims to analyse the relationship of socio-biographical variables (gender, language proficiency) and generalized anxiety with the foreign-language learning anxiety of 210 adolescents and young adults. Data analyses revealed that higher levels of general anxiety correspond to significantly higher foreign-language learning anxiety scores. A higher level of proficiency in foreign language was linked to lower levels of foreign-language anxiety. The study is a part of research projects VEGA 1/0409/17 and KEGA 060UK-4/2017.

Adult egocentrism is described as a tendency to assess a situation or object based on personal experience, opinion or attitude, regardless of a different another person’s perspective. Scientists argue that this phenomenon is one of the major sources of interpersonal conflicts and disagreements. Knowing that the daily functioning of young adults is based on social interactions accompanied by various emotions, it is important to understand how this may influence their egocentrism. The aim of the study is to investigate how egocentric decisions of young adults are influenced by the emotions of joy and anxiety. Methods. The experiment was carried out at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania. The sample consisted of 35 students from the department of Social Sciences (27 females, 8 males; average age 21.4). In order to cause emotions of joy and anxiety, an autobiographic memory task was used (Todd, Forstmann, Burgmer, Brooks, & Galinsky, 2015). In order to measure egocentric decisions, a perspective-taking task was created which consisted of 10 descriptions of the stories and the same number of voice messages belonging to each story. Results. All the subjects inside the different groups displayed a higher number of egocentric decisions when compared to non-egocentric ones. The results also showed that emotions of joy and anxiety did not increase the occurrence of the egocentric decisions. Conclusions. Our findings underline that emotions of joy and anxiety may not influence egocentric decisions of young adults (aged 18 to 29). The results also suggest that young adults may be essentially egocentric, regardless of such internal factors as emotions.

Siekiant didesnės mokymo vertės, žmonės, priklausantys mokslo ir profesinio mokymo organizacijoms, turi įgyti tinkamą savimonės lygmenį. Dažnai pripažįstama, kad mokymo veikla, nukreipta į šiuos profesinius vaidmenis, sustiprina tik žinias ir kognityvinius gebėjimus, o pagrindinė problema iškyla susidūrus su emociniais šio darbo aspektais. Psichodrama gali būti viena iš svarbiausių mokymo strategijų siekiant sustiprinti socialinius gebėjimus. Psichodrama padeda žmonėms tirti slaptas savo asmenybės dalis susitelkiant į analoginę kalbą, artimą senovinėms graikų teatro apeigoms.

Straipsnio tikslas – apmąstyti galimas ganėtinai skirtingų kultūrinių kontekstų sąsajas, pasitelkus tarpdalykinį aspektą. Koncentruojamasi į Didžiosios Britanijos rašytojų seserų Brontë‘ų ir Lazdynų Pelėdos (seserų Ivanauskyčių) kūrybos lauką, akcentuojant psichologinius veiksnius, galbūt sąlygojusius atitinkamas rašytojų intonacijas ar net pasirenkamas temas. Remiantis komparatyvistų pasiūlytos piramidės schema, daroma prielaida, jog skirtingų literatūrų autorių vienijančiu pagrindu gali būti laikomas mažiausiai kintantis ir lengviausiai skirtingų kultūrų atstovų atpažįstamas asmenybės „komponentas“ – emocijos. Pasitelkus negausius Lazdynų Pelėdos biografinius faktus ir studiją apie seserų Brontë‘ų gyvenimą ir kūrybą, daroma prielaida, jog tiek lietuvių, tiek britų autorėms būdingos melancholiškos nuotaikos gali būti sąlygotos tų pačių veiksnių – santykių šeimoje specifikos ir tuos santykius veikusios to meto kultūrinės situacijos. Atitinkamų šeimos modelių įtakos gali nulemti asmenybės tapatumo paieškos būdus, todėl šiuo atveju bus kreipiamas dėmesys ne tik į grožinius tekstus, bet ir į autorių biografinius faktus. Remiantis P. V. Simonovo pasiūlyta emocijų teorija, daroma išvada, jog asmenybių panašumai gali nulemti panašias literatūrinių tekstų charakteristikas. Anot V. P. Simonovo, konkrečios emocijos priklauso nuo informacijos kiekio – jos trūkumo ar poreikio patenkinimo. Jeigu informacijos reikia daugiau nei jos turima, emocijos bus neigiamos, jei informacijos pakanka, emocijos teigiamos. Taigi emocijos padeda nustatyti, kas individui yra naudinga, o kas – žalinga; visa, kas sukelia teigiamas emocijas, lieka atmintyje ir provokuoja norus ar pastangas pakartoti atitinkamą veiksmą ar poelgį, kuris ir sukėlė teigiamas emocijas. Turimos ar trūkstamos informacijos sąvoka šiuo atveju gali būti suprantama labai plačiai. [...].

International Affective Picture System (IAPS) is a database of photographs, which is used for studying human emotions, cognition, behavior and other areas. Although IAPS is considered suitable for using in different countries, there are some cross-cultural differences.Purpose. The aim of the present study was to determine the valence, arousal and dominance ratings of IAPS pictures in the sample of Lithuanian students and compare them with original United States (US) norms.Methods and Results. 103 Lithuania’s psychology students rated valence, arousal and dominance of 59 images from IAPS system. The results showed a high correlation between ratings of Lithuanian and US samples of all three dimensions. However, there were significant differences in the mean ratings of emotional valence and arousal – Lithuanian participants’ ratings were closer to neutral value. Moreover, some gender differences were found. Our study showed that men are more aroused by pleasant pictures compared to women, whereas an opposite tendency was observed with unpleasant pictures – women are more aroused by such images compared to men.Conclusions. The study findings suggested that IAPS can be reliably used as stimuli for studies of emotion in Lithuania.