Straipsnyje tiriami keturi Hovardo Fasto kūriniai, atskleidžiantys Amerikos revoliuciją. Kiekviename kūrinyje Fastas užduoda klausimą, ant kiek revoliucinis smurtas, žmogaus smurtas, jeigu jis reikalingas aukštiems tikslams pasiekti, leistinas ir pateisintas. Į šį klausimą Fastas duoda atsakymą paskutiniame savo tetralogijos kūrinyje „Išdidūs ir laisvi“. Šiame kūrinyje Fastas atmeta revoliucinį smurtą, net ir vardan ateities žmonijos laimės. Hovardo Fasto pasaulėžiūros evoliucija, leidžia suprasti Markso doktrinos tolesnį nusivylimą.