Plečiantis Europos Sąjungai ir skelbiant pasaulio demokratizaciją, tyrinėjama ir lyginama tokių pačių ar bent panašių politinių sistemų, stovinčių ant tvirtų kapitalizmo pamatų, tarptautinė kultūros politikos įvairovė. Tuo tarpu prie ES prisijungusios ar besijungiančios naujos šalys vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį – iš socialistinių, pokomunistinių politinių sistemų jos transformuojasi į kapitalistines demokratines sistemas. Nors perėjimo procesų pagrindą sudaro teisėtvarkos ir socialinės politikos pokyčiai, tai smarkiai veikia kultūros institucijas. Tos institucijos buvo pagrindinės socialistinės kultūros politikos platformos, nes jos reprezentavo svarbiausią socialinio kapitalo gamybos ir kūrimo šaltinį nekapitalistinėse politinėse struktūrose. Susikūrus naujoms kapitalistinėms sistemoms, jų socialinė reikšmė ir vaidmuo smarkiai pasikeitė, kultūros institucijos, o kartu ir nacionalinio bei vietos biudžeto įsipareigojimai liko be aiškaus tikslo. Šio straipsnio tikslas – aiškiai apibrėžti pereinamąjį laikotarpį kultūros srityse, kapitalistinės kultūros politikos faktus, šaltinį ir tikslus bei palyginti jų poveikį pačiai institucijai ir visuomenei. Siekiant nuoseklumo, pasirinktas Dubrovniko vasaros festivalis ir išnagrinėtas kaip viena svarbiausių kultūros institucijų buvusioje Jugoslavijoje, tebefunkcionuojanti naujoje kapitalistinėje demokratinėje Kroatijoje. Atsižvelgiant į tyrimo vietą ir svarbiausia – į jo objektą, šiame straipsnyje apsiribojama naratyvo, kurį galima pritaikyti kultūros politikai ir pereinamojo laikotarpio bruožams tik Kroatijoje, analize.