Intensyvios kaitos sąlygomis Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su daug problemų, kurios atrodo ypač skausmingos dėl posovietinio ir naujos kartos mentaliteto atotrūkio, menkos organizacijų vadybos ir kultūros tradicijos, sparčios integracijos į ES švietimo ir ekonomikos rinką, ir galiausiai naujų komunikacijos technologijų. Tenka klausti, o kokia gi yra aukštojo mokslo idėja Lietuvoje? Tokį klausimą R. Barnettas formulavo XX a. paskutiniame dešimtmetyje, permąstydamas britiškąją patirtį [1]. Jis šį klausimą kėlė iš esmės, ieškodamas aukštojo mokslo filosofinio pagrindimo.

Akivaizdu, kad universitetai pačia savo esme yra liberaliosios minties židiniai, tęsiantys senąsias tradicijas, vykdantys žinių atranką ir jų legitimaciją. Šiais laikais, universitetams praradus žinių kaupimo, valdymo ir skleidimo galią bei autonomiškumo statusą, senoji aukštojo mokslo idėja susilaukia kritikos. Multiuniversitetai yra kur kas lankstesni ir patrauklesni ekonomikai, tampančiai esmine galia koordinuojant mokslą. Pragmatiškas posūkis į kompetencijų ugdymą verčia permąstyti universitetinio lavinimo idėją ir modelius [11]. Įvairiuose akademiniuose sluoksniuose svarstoma, kiek verta išlaikyti tradicinio universiteto statusą, kiek jį keisti ir kaip keisti.

Įprastai skiriami keli universitetų modeliai: britiškas, arba Oksbridžo, modelis yra orientuotas į kultūros paveldo, vertybių ir mokslo žinių perdavimą; vokiškasis Humboldto modelis siūlo mokslo plėtrą, kritinį santykį su pažinimu; amerikietiškas universitetų modelis siūlo orientuotis į ekonominį užsakymą, rinką. Lietuvos darbo pasauliui ir universitetams didelį poveikį turi informacinių technologijų plėtra. Ji lemia pragmatinio, į darbo rinką orientuoto universiteto atsiradimą.

Informatikos ir matematikos studijų programų, priklausančių Lietuvos fizinių mokslų sričiai, turinio analizė parodė, kad programos yra stipriai orientuotos į rinkos poreikius ir ugdo kompetencijas, turinčias paklausą darbo rinkoje. Lyginant programų tikslus su Bolonijos procese suformuluotais magistrantūros tikslais, nustatyta, kad aktyvaus pilietiškumo ugdymo kompetencijoms visiškai neskiriama dėmesio.

Pristatant VU atvejo studiją yra analizuojamas informatikos ir matematikos studentų požiūris į studijų proceso kokybę. Straipsnio pabaigoje yra formuluojamos išvados, kurios išryškina informatikos ir matematikos studijų trūkumus.

Europos kvalifikacijų sąranga (toliau EKS) sukurta ir įgyvendinta siekiant dviejų tikslų: sukurti efektyvų įrankį kvalifikacijų palyginimui Europos Sąjungos šalyse (ir už jos ribų); to pasėkoje skatinti kvalifikacijų perkėlimą tarp šalių, darbuotojų ir besimokančiųjų mobilumą, siekiant gebančių konkuruoti žmogiškųjų resursų, efektyvios Europos darbo rinkos ir europinės profesinio rengimo erdvės tobulinimo. Siekiant šio tikslo, EKS kūrėjai ir įgyvendintojai susidūrė ir ateityje gali susidurti su iššūkiais, kuriuos kelia svarbūs kvalifikacijų struktūros ir turinio skirtumai sektoriaus veikloje įvairiose ES šalyse.[...]

The purpose of the present study was to investigate student music teachers’ expec-tations towards their future professional activity and competences of a music teacher. Two gro-ups of students (76 Lithuanian and 64 foreign), who chose studies at Lithuanian University of Educational Sciences, participated in the research. In this article, the results from the qualitative survey carried out in 2017 will be highlighted. The results showed that in music education it is particularly important to combine orientation towards pedagogical activities with orientation towards the spread of the learner’s personality. The music students at the University describe their future professional activities as broad and multidimensional ones but they also emphasise the importance of personal values, implementation of general, subject-specific, professional (didactic) competences and continuous improvement. Participation in musical and artistic activities plays a specific role in the spread of professional identity of a music teacher.

Learning is an important condition for the unemployed to become socially included, as only through learning people can create their own social and emotional ability to communicate with other people and develop good social skills, improve their welfare through learning related to a profession, regain self-confidence by increasing self-knowledge, and thus become fully-fledged members of society, i.e. become socially included. The aim of the paper is to provide a rationale for informal learning of the unemployed as a factor of social inclusion.

Straipsnio tikslas yra išanalizuoti galimybes ir visuomenės vertinimą, susijusį su neformalaus ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimu ir pripažinimu, bei pasikeitimus vykstančius Europos šalyse šioje srityje. Autorės pristato žvalgomojo tyrimo rezultatus apie neformalaus ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimą bei pripažinimą.