Regionizacija nėra naujas reiškinys, tačiau pasta rųjų metų tendencijos skatina į jį pažvelgti naujai. Regionizacijos koncepcija vystėsi kartu su globali zacijos samprata ir nusakė regionines posistemes, hierarchijas, egzistuojančias globalėjančiame pa saulyje (De Lombaerde ir kt., 2019). Šis fenome nas atspindėjo ir pagrindinius veiksnius, tuo metu darančius įtaką regionalizacijai, t. y. regioninius prekybos susitarimus, regionines muitų sąjungas ir laisvosios prekybos zonas. Vėlesniuose etapuose, formuojantis kompleksinei globalizacijos koncepcijai, regionalizacija buvo apibūdinama kaip erdvinio išsidėstymo (angl. spatial ordering) procesas (Soma ir kt., 2016), nulemtas tarpvalstybinių / tarpregioninių srautinių ryšių formavimosi, taigi ir padidėjusio susietumo tarp šalių (Kim, Shin, 2002). Taigi šiuo metu regionalizacija suprantama kaip sudėtingas, daugialypis reiškinys, kuriam reikalinga kompleksinė tyrimo metodika, apimanti ne tik geografinius ar ekonominius aspektus, bet ir besiformuojančias glaudaus susietumo struktūras. Mokslinėje literatūroje aptinkama tiek regionalizacijos apibrėžimo, tiek ir vertinimo metodų įvairovė (Lambert ir kt., 2015; Kim, Shin, 2002; Iapadre, Tajoli, 2014; Nelson, Zolnik, 2013), api mančių struktūrinę ir koreliacijos analizę, tinklinę analizę, regioninius indeksus ir gravitacines lygtis. Pažymima, kad kiekviena metodika linkusi sutelkti dėmesį į tam tikrą regionalizacijos aspektą, tačiau nevertina jo kaip daugialypio reiškinio. Skirtingų metodikų fragmentiškumas skatina palyginti skir tingas regionalizacijos vertinimo metodikas ir aptarti jų panašumus bei skirtumus, siekiant nustatyti, kaip jas būtų galima patobulinti ar sujungti, jog tinkamai būtų galima įvertinti regionalizaciją kaip kompleksinį reiškinį. Šiame straipsnyje siekiama palyginti įvairias regionalizacijos vertinimo metodikas, nustatyti jų panašumus, skirtumus ir ribotumus bei galimas tobulinimo kryptis. Šis tyrimas atliekamas dviem etapais. 1 etape regionalizacijos matavimo metodikos lyginamos pagal duomenų charakteristikas (4 palyginimo klausimai). 2 etape lyginami matavimo metodai (4 palyginimo klausimai). Iš viso buvo suformuluoti 8 lyginamieji klausimai, remiantis regionalizacijos matavimo metodų ypatumais. Tyrimo imtį sudaro 9 atrinkti ankstesni regionalizacijos tyrimai, atlikti 2002–2020 m. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ankstesnė regionalizacijos literatūra daugiausia apima prekybos sektorių ir paprastai 10–20 metų laikotarpį, o imties dydis ir duomenų tipas labai skiriasi priklausomai nuo duomenų prieinamumo ir analizuojamo regionalizacijos aspekto. Tik viename iš analizuotų tyrimų buvo sujungti 2 vertinimo metodai, kas leido įvairiapusiškiau įvertinti tiria mą objektą. Dauguma ankstesnių regionalizacijos tyrimų skirti vertinti jos formavimosi faktą, tačiau struktūriniai, koreliacijos ar regioniniai indeksai bei tinklinė analizė neapima veiksnių, sąlygojančių Taip pat pasitelkiamos ir regresijos lygtys su geo grafiniais svertais, leidžiančios įvertinti, kaip kiekvieno nepriklausomo kintamojo koeficientai pasi skirstę geografiškai. Ankstesni gravitacijos lygčių taikymo regionalizacijai matuoti bandymai retai atsižvelgia į galimybę sujungti keletą metodikų, pvz., įtraukti tinklinius rodiklius į šias lygtis, kas leistų vertinti regionalizaciją ne tik geografiniu ar ekonominiu aspektu, tačiau apimti ir šalių naujai susiformavusias tinklines struktūras. Taigi, tai gali būti vertinama kaip tolesnių regionalizacijos tyrimų viena iš tobulinimo krypčių.

The University of Warwick collaborated with Region Ul’ianovsk on the analysis and dissemination of results from seven case studies during Year 3 (January-December 2008). These studies, presented in this publication, are: (1) “Neo-Pagan Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Elena Omel’chenko, Hilary Pilkington & Elvira Sharifullina, p. 89, (2) “Xenophobic Youth Groups in Krasnodar/Sochi Russia: Cossacks” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Anton Popov, p. 117, (3) “Anti-fa Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Elena Omel’chenko, Hilary Pilkington & Yulia Andreeva, p. 127, (4) “DIY Youth Groups in Saint Petersburg Russia” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Irina Kosterina, p. 135, (5) “Drug Using Youth Groups in Sochi Russia” by Hilary Pilkington, Irina Kosterina & Elena Omel’chenko, p. 163, (6) “Drug Using Youth Groups in Vorkuta Russia” by Hilary Pilkington, Elvira Sharifullina & Elena Omel’chenko, p. 169 and (7) “Xenophobic Youth Groups in Vorkuta Russia: Skinheads” by Hilary Pilkington, Elena Omel’chenko & Al’bina Garifzianova, p. 189. The University of Warwick also developed comparative analyses both between these case studies and with transnational studies. The transnational case studies involved collaboration with University of SS Cyril and Methodius in Trnava Slovakia, Tallinn University in Tallinn Estonia and Vytautas Magnus University in Kaunas Lithuania. The University of Warwick was not directly involved in the aforementioned three new case studies conducted by the Region during 2008 (in Saint Petersburg). Nonetheless, consultations and discussions around these case studies took place between the partners both during fieldwork and during the preparation of academic papers and reports.