Šiame straipsnyje nagrinėjamos Jonathano Magoneto ir Desmondo Tutu religinės etikos idėjos, skatinančios socialinę darną, meilę ir taikų žmonijos sambūvį. Visame pasaulyje plintant religinei netolerancijai iškilo būtinybė plėtoti etiką, kuri palaikytų žmonijos teises į laisvę ir orumą. J. Magoneto ir D. Tutu idėjomis siekiama judaizmo ir krikščionybės pagrindu visuomenėje iškelti religinę etiką, kuri skatintų pagarbą žmonijai. J. Magonetas akcentuoja judaizmo pagrindus, remdamasis Tora ir Talmudu, o D. Tutu pabrėžia krikščionybės įtaką žmogaus teisėms, kurios yra susijusios su visuotine etika.

Michael Giedrojć (?1420–1485) is a representative figure of the early Lithuanian Christianity, whose beatification is now prepared and awaited. For this reason he should be known more widely and his spirituality must be specified and promoted. The data of his life, mainly drawn from the unpublished archival sources, present firm personality in a frail body, evincing deep mystical spirituality of a universal meaning, thus telling much to the contemporary Church and world.

Visą Kinijos filosofijos istoriją lydi harmoningos egzistencijos paieškos. Kinams visuomet rūpėjo harmonija tarp Dangaus ir Žemės, tarp žmogaus ir gamtos, taip pat visuomeninio bei asmeninio gyvenimo harmonija. Kinų kultūroje filosofija nuo pat pradžių buvo labiau tam tikras gyvenimo būdas nei gyvenimo apmąstymas. Visatos dėsnių analizė skatino kinų išminčius siekti šiuos dėsnius pritaikyti tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Nepaisant pastarųjų dešimtmečių antireliginės ideologijos vyravimo šalyje, kinų liaudyje ir šiandien labai gyva visatos harmonijos pajauta. Gamtos katastrofas šiandieniai kinai linkę vertinti kaip Dangaus ženklus, rodančius, kad natūrali visatos darna yra pažeista. Pastarųjų keleto dešimtmečių Kinijos patirtis akivaizdžiai parodė, kad pasiekti harmoningą gyvenimą, remiantis vien „horizontaliomis“ vertybėmis, yra neįmanoma. Daoizmo filosofija kviečia gyventi harmonijoje su gamta: tikima, kad gamta savo ruožtu nurodo į transcendentinį gyvenimo principą – Dao. Šiandienės ekologinės nelaimės ir ekologinės grėsmės dar labiau skatina iš naujo permąstyti daoistinį požiūrį į gamtą. Tampa vis akivaizdžiau, kad šiurkštus kišimasis į gamtos procesus, kurį daoistinė pasaulėžiūra laiko visiškai nepriimtinu, iš tikro sukelia skaudžias destruktyvias pasekmes. Ekologinio dvasingumo daoizme pagrindas – holistinė pasaulėžiūra. Kadangi žmogus yra integrali visatos dalis, jis nėra nei gamtos, nei jos procesų priešininkas. Remdamasis gamtos stebėjimu, Laozi mokė, kad pasaulio reiškiniai ir procesai nuolat kinta ir juda cikliniu ratu. Todėl būtų apgaulinga prisirišti prie gyvenimo arba bijoti mirties, nes tai dvi to paties medalio pusės.[...].

In this article, it is inquired which reasons are decisive for acting in accordance with divine commands, and whether these can be regarded as moral reasons; the emphasis lies on Christianity. To this effect, the position of God as a – basic – lawgiver is expounded, with special attention to the role his power plays. By means of an account of the grounds given (in the Bible) to obey God, the selfish motives in this respect are brought to light. It is questioned whether any other elements can be discerned, particularly from a meta-ethical perspective.

In this article the authors discuss definitional problems of the concept of religion in social science and the consequent theoretical implications that follow if these problems are underestimated. The authors begin with the overview of historical development of the concept of religion and world religion. The article brings forward definitional problems with the concept of religion and questions the scientific value of the concept of world religion. In the second part of the article the authors discuss a set of predispositions and preconceived sociological, philosophical ideas on religion which spring from the Marxist dialectical approach. The authors analyse the limitations of this approach in studying religion and argues that if these problems are ignored, they may lead to theoretical constrains which predetermine the type of questions that can be asked and answers that can be formulated.

17th century marked the spread of Christianity and move of the heart of Europe from the Mediterranean Sea region to North-Western Europe. At the same time, Europe moved from the margins to the heart of the world. However, nowadays European global significance is diminishing and the heart of the world is moving to other regions. The center and margins idea is mutable and reflects two dimensions. The first dimension is European place and role in global civilizational space. The second dimension is state‘s place and role in European civilization. The goal of this article is to determine the changing role of Lithuania and Poland in constantly changing Europe. Both, Lithuania and Poland, are not in constant margins or the heart of Europe. In the last millennium, both countries together and separately occupied positions in margins; both in the course of history moved from the margins towards the center.