Straipsnyje analizuojama visuomenės veikėjo, Aukštųjų kursų Kaune iniciatoriaus ir vedėjo, vėliau – Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto profesoriaus Zigmo Žemaičio veikla, siekiant grąžinti Vilnių Lietuvai 1920–1922 metais. Gimęs ir gyvenęs Rytų Lietuvoje Z. Žemaitis gerai pažinojo šio krašto lenkiškai kalbančių gyventojų mąstyseną, problemas ir buvo įsitikinęs, kad tik Lietuva gali užtikrinti jiems tinkamas ekonomines sąlygas ir kultūrines teises. Atkuriant Lietuvos valstybę Z. Žemaitis pradėjo leisti knygeles lenkų kalba, kuriomis stengėsi paveikti lenkakalbių Rytų Lietuvos gyventojų nuomonę. Ši jo veikla buvo pastebėta ir teigiamai vertinama Lietuvos valdžios atstovų. 1920 m. pabaigoje jis dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos derybose Varšuvoje, kur aktyviai dirbo užkulisiuose, susitikdamas su Lenkijos ir Vilniaus krašto politiniais veikėjais. 1921 m. Z. Žemaitis dalyvavo Vilniuje vykusiose Lietuvos Steigiamojo Seimo kairiųjų frakcijų atstovų neoficialiose derybose su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis. Be to, 1921–1922 m. jis buvo Lietuvos Rytų komisijos pirmininkas. Ši Z. Žemaičio veikla iki šiol nėra tyrinėta, todėl straipsnyje siekiama išsiaiškinti Z. Žemaičio požiūrį į Vilnių ir Vilniaus kraštą 1918–1920 m., ištirti jo indėlį Lietuvos ir Lenkijos derybose, išanalizuoti jo vaidmenį derybose su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis, išnagrinėti veiklą Lietuvos Rytų komisijoje.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Steigia-mojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija, derybos su Lenkija ir Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis siekiant atgauti Vilniaus kraštą. Steigiamasis Seimas ėmėsi įvairių priemonių siekdamas atgauti Vilniaus kraštą:pasiuntė delegaciją į Varšuvą, užmezgė kontaktus su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis, pateikė pasiūlymus ir Varšuvai, ir Vilniui. Lietuvos valdžia žadėjo leisti vietiniams lenkams vartoti gimtąją kalbą mokyklose, bažnyčiose ir savivaldybėse, vėliau net užsiminė apie teritorinę autonomiją, tačiau šie pažadai lenkams pasirodė per menki. Lietuvos lenkų sukurtas „Didžiosios Lietuvos“ projektas, patobulintas lenkų federalistų, virto Hymanso projektu. Lietuva šiose derybose parodė didelį nuolaidumą siekdama savo tikslo, tačiau Lietuvos visuomenė griežtai pasipriešino suvereniteto apribojimui. Hymanso projektui pritarė Lietuvos delegacija, kai kurie Vyriausybės nariai bei liaudininkų frakcijos lyderiai, tačiau Seimas atsižvelgė į visuomenės nuomonę ir projektą atmetė.

Based on theoretical and practical aspects the article analyzes inter-cultural negotiations. Nowadays, when the world is so global, Lithuania’s managers more often have to cooperate with managers and directors from foreign countries. The subject of the research is the inter-cultural negotiations experience of managers and directors of small and medium enterprises in Lithuania. The author found out their opinion about inter-cultural negotiations. The main aim was to evaluate the identified hypotheses and then to support or deny them.