The article discusses the tendencies of neologism integration into the written text. The usage research reveals that there exist certain non-written rules on neologism integration into the text. It is possible to distinguish two major ways of the devoid of traditional usage lexeme introduction into the text: either neologisms are italicised or put in quotation marks, or (and) accompanied with certain comments. The preferred way depends on the nature of the text and the type of the neologism.

Straipsnyje, remiantis viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2015 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės medžiaga, nagrinėjamas vienas iš vartosenos tradicijos neturinčių naujųjų skolinių ir lietuviškų jų atitikmenų integracijos į tekstą būdų – adresatui tekstą atkoduoti padedantys metakalbiniai vienetai su metakalbiniais komentarais: atliekama kokybinė ir pirmoji lietuviška medžiaga paremta tokio objekto kiekybinė analizė. Atliekant lyginamąją analizę pristatomas ir kitas susijęs naujųjų leksemų integracijos į tekstą būdas – implicitine metakalbos priemone laikytinas, labiau su adresanto savisaugos ar pan. strategija sietinas grafinis išskyrimas (kabutės ar kursyvas), svarstomos šių priemonių sąsajos ir svarba.

The abundance of the usage of the authentic expression of computing loanword forms is determined by the specification of the usage itself: the computing discourse contains a number of symbolic names, such as programmes, tools, buttons, social networks and other namings. The analysis of the study material shows that new computing loanwords are usually (62 percent of usage cases) integrated into text graphically: the loanwords are distinguished by using italics, quotes and/or brackets. Less frequently (38 percent cases), a computing loanword that is new, unknown or partially known to an addressee is explained through metalinguistic comments. A rapid spread of modern technologies determines a notably rich flow of new loanwords in computing. The article analyses the tendencies of adaptation and integration of new loanwords into text in computing as well as discusses the reasons of arrival of loanwords into the Lithuanian language, their functions in a text, origin, and semantic groups. The study material is represented by 248 loanwords in computing, their 479 variating forms, and 803 examples illustrating their usage. The study material is analysed using descriptive-analytical and comparative methods. Quantitative analysis is invoked in highlighting the tendencies of adaptation and integration of computing loanwords into text. The study is absolutely relevant in the context of computing discourse as well as in the borrowed lexical context of the past decade. This is the first thorough and coherent study of new loanwords in computing reflecting the peculiarities and tendencies of their real usage. According to the study data, the majority (88 percent) of new title loanwords in computing adapt to the Lithuanian language system to the maximum; they possess an orthographically and morphologically functioning form, which completely conforms to the Lithuanian language system. The use of orthographically adapted computing loanwords is the rarest (1.2 percent of all titles). It is noteworthy that the real tendencies of the study area loanwords are reflected through the variability of loanword forms. The study reveals that almost a half (47 percent) of loanword forms used in computing discourse is adapted both morphologically and orthographically. Slightly more than a fourth (27 percent) of the analysed forms is represented by the authentic expression of computing loanword forms which are not adapted at all.

Jaunimo diskurso tyrimai pastaruoju metu yra labai aktualūs. Tyrėjai dažnai akcentuoja, kad jaunimo tekstuose gausiai vartojami naujieji skoliniai. Šiame straipsnyje pristatomas lietuvių jaunimo diskurse vartojamų naujųjų skolinių tyrimas. Atliekama kokybinė jaunimo diskurso skolinių semantikos, kilmės, integracijos į diskursą polinkių analizė, aptariamos skolinių lietuvių jaunimo diskurse skolinimosi priežastys ir vartojimo funkcijos.

Straipsnyje stilistiniu aspektu nagrinėjami naujųjų skolinių vartojimo kultūrinėje spaudoje ypatumai – analizuojama skolinių raiška ir atliekamos funkcijos. Tyrimo medžiaga rinkta iš viešąją rašytinę ir elektroninę 2014–2016 m. vartoseną reprezentuojančios Elektroninės naujųjų skolinių ir jų atitikmenų duomenų bazės. Kultūrinėje spaudoje užfiksuoti naujieji skoliniai funkciniu požiūriu skirstytini į dvi pagrindines grupes: 1) skoliniai, į lietuvių kalbą atėję kaip naujų realijų pavadinimai, atliekantys referentinę (t. y. informacijos perdavimo) funkciją, 2) skoliniai, vartojami stilistiniais sumetimais, tiriamuosiuose tekstuose atliekantys ekspresinę, socialinę ar poetinę funkcijas. Aptariama, kaip nuo atliekamų funkcijų savitumo priklauso naujųjų skolinių adaptavimo ir grafinės išraiškos polinkiai.